Prezidentas vėl priminė, kad Vilniuje trūksta paminklo Antanui Smetonai

„Nedraugiškos šalys siekia perrašyti mūsų istoriją, kad paveiktų mūsų ateitį. Tik užkirtę tam kelią, saugodami istorinę atmintį ir perduodami ją ateities kartoms, sukursime patriotišką, ginti tėvynę pasiruošusią Lietuvą“, – ketvirtadienį Seime skaitydamas šeštąjį metinį pranešimą kalbėjo valstybės vadovas.

„Priešingu atveju bevališkai plūduriuosime tarp visokių pseudoteiginių, kaip antai vieno nevykusio XIX amžiaus rusų istoriko tezė apie tai, kad neva Nemuno, Neries, Dubysos, Nevėžio ir kitų mūsų upių pavadinimai neva yra slaviškos kilmės“, – teigė jis.

Anot prezidento, valstybė privalo grąžinti skolas savo istorijai.

„Viena tokių – pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos įamžinimas Vilniuje. Džiaugiuosi, kad sostinės savivaldybė pagaliau pradėjo šį procesą, ir kviečiu Lietuvos kūrėjus aktyviai dalyvauti paminklo meniniame konkurse“, – kalbėjo G. Nausėda.

Paminklo tarpukario prezidentui jis pasigedo jau 2022 metais.

Tuomet skaitydamas metinį pranešimą, G. Nausėda tvirtino, kad kol šalis stokoja „savo praeities šaknų suvokimo“, o į atskiras istorines asmenybes žvelgia „per sovietinės istoriografijos prizmę“, nėra ko stebėtis, kad pirmojo nepriklausomos Lietuvos prezidento A. Smetonos paminklui taip ir neatsiranda vietos Vilniuje.

Dėl A. Smetonos pagerbimo paminklu Lietuvoje esama prieštaringų vertinimų. Lietuviai pripažįsta jo nuopelnus dėl atkurto valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Kaip skelbė BNS, prieš penkerius metus Vyriausybės kanceliarija buvo surengusi konkursą dėl A. Smetonos paminklo, 2020 metais atrinktas jo nugalėtojas, tačiau tuomet nesulaukta sostinės valdžios leidimo statyti šio paminklo – kritikuotas ir kūrybinis sprendimas, ir parinkta vieta paminklui Gedimino prospekte.

Galiausiai projektas padovanotas Palangos savivaldybei, kur 2023 metų vasarį paminklas buvo pastatytas.

Šią savaitę sostinės valdžia pranešė pati rengianti konkursą A. Smetonos paminklui sukurti. Jį numatyta pastatyti skvere priešais Vilniaus senąjį teatrą.

Ketvirtadienį valstybės vadovas pasigedo valstybės indėlio ir puoselėjant prieš sovietų okupaciją kovojusių partizanų atminimą.

G. Nausėda teigė lankęsis Jurbarko rajone, Šimkaičiuose, generolo Jono Žemaičio vadavietėje-bunkeryje.

„Nežinau, kiek iš jūsų siauručiu liuku esate nusileidę į tą šaltą ir drėgną požemį. Man ši patirtis leido tiesiog fiziškai pajusti, koks ryžtas, bebaimiškumas ir meilė savo valstybei vedė pirmyn mūsų partizanus, pasiryžusius dėl tėvynės paaukoti viską“, – tvirtino valstybės vadovas.

„O tai, kad vadavietė iš esmės prižiūrima tik vietos bendruomenių ir savivaldos iniciatyva, parodo du svarbius dalykus – kiek mažai iki šiol padarė valstybė, puoselėdama savo istoriją, ir kiek daug padaro žmonės, kuriems istorija nėra tik praeitis, kurie mato ją kaip pamatą ateičiai“, – kalbėjo jis.

Pasak prezidento, todėl nenuostabu, kad tuo pasinaudoti mėgina priešiškos jėgos, bandydamos manipuliuoti, meluoti, teisinti net ir nusikaltimus žmoniškumui.

„Privalome branginti ir saugoti tiesą. Turime už ją kovoti, pasitelkdami žinias apie savo kultūrą, istoriją, protėvių palikimą“, – sakė G. Nausėda.

Jis akcentavo, kad vienas iš visuomenės atsparumą bei valstybės nacionalinį saugumą stiprinančių veiksnių yra kultūra.

„Tegul Lietuva visame pasaulyje garsėja kaip kultūringa, turinti ką pasiūlyti šalis. Laisvės, europinės demokratijos ir visos Vakarų civilizacijos forpostas“, – ragino G. Nausėda.

Gediminas Martinkėnas nuotr.