Prezidentinių reitingų intriga: dar nematytas rekordas ir arši dvikova

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

Nausėdos rekordas

Pirmoje prezidentinių reitingų lentelėje ir toliau išlieka dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, prezidento rinkimuose išsikėlęs pats. Sausį jį prezidento poste norėjo matyti 23,5 procento respondentų, vasario mėnesio rezultatas – 28,5 procento. Prieaugis peržengia paklaidos ribas ir siekia 5 procentus.

Tai aukščiausias G. Nausėdos rezultatas nuo 2022 metų spalio mėnesio, kai šie reitingai pradėti fiksuoti.

Antroje vietoje – advokatas Ignas Vėgėlė, taip pat rinkimuose dalyvaujantis savarankiškai. Sausį jį prezidento poste norėjo matyti 12,2 procento apklaustųjų, vasarį – 13,4 procento.

Trečioje vietoje – valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidento rinkimuose iškelta premjerė Ingrida Šimonytė. Sausį ją prezidentės poste norėjo matyti 10,9 procento apklaustųjų, vasarį šis rezultatas siekia 12,8 procento.

Toliau – savarankiškai prezidento rinkimuose dalyvaujantis parlamentaras Remigijus Žemaitaitis. Sausį jį prezidento poste norėjo matyti 3,3 procento respondentų, vasarį – 4,7 procento.

Penktoje pozicijoje – valdančiosios Laisvės partijos iškeltas kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas. Sausį jį, užimantį prezidento pareigas, norėjo matyti 4,1 procento apklaustųjų, vasarį – 4,3 procento.

Toliau – savarankiškai prezidento rinkimuose dalyvaujantis buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus. Sausį paramą jam išreiškė 1,7 procento respondentų, o vasarį – 3 procentai.

Lentelę užbaigia opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iškeltas kandidatas į prezidentus, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Už jį sausį būtų balsavę 2,8 procento apklaustųjų, vasario mėnesio rezultatas – 2,6 procento.

Į šį sąrašą įtraukti Zenonas Andrulėnas, Giedrimas Jeglinskas, Gintautas Kniukšta, Andrius Mazuronis, Arūnas Rimkus, Eduardas Vaitkus surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų. Šis sudėtinis rezultatas atsispindi ir grafoje „kitas kandidatas“. Sausį šioje grafoje buvo sukaupta 12,2 procento paramos, vasarį – 7,5 procento.

Delfi pažymi, kad šio teksto publikavimo dieną Z. Adrulėnas jau yra praradęs pretendento į kandidatus prezidento rinkimuose statusą.

Sausio mėnesio apklausos metu atsakymą „nebalsuočiau“ rinkosi 6,7 procento apklaustųjų, vasarį – 8,1 procento.

O atsakymą „nežinau“ sausį rinkosi 15,7 procento respondentų, vasarį – 15,1 procento.

Blinkevičiūtės dovanėlė?

„Spinter tyrimų“ analitikai nurodo, kad G. Nausėda vienodai populiarus tarp visų socialinių ir demografinių grupių atstovų. Ignas Vėgėlė daugiau simpatikų turi tarp žemesnio ir vidutinio išsimokslinimo, mažesnių ir vidutinių pajamų, rajonų centrų ir kaimo gyventojų. I Šimonytė – priešingai – tarp didmiesčių gyventojų, aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų respondentų.

Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius teigė, jog G. Nausėdos reitingų pokytį tiesiogiai sieti reikėtų su opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LDSP) pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės sprendimu prezidento rinkimuose nedalyvauti.

„Tai reikia sieti su tuo, kad neliko vienos kandidatės, o ne tiek su tuo, kad socialdemokratai parėmė G. Nausėdą. Lietuvoje partijų parama netikiu, nes kai pasižiūri, kiek žmonių pasitiki partijomis kaip institucijomis, supranti, jog nesame ta šalis, kurioje tai turėtų veikti. <...>.

Realiai tas reitingas nulemtas išorinių aplinkybių. Nors, aišku, matėme G. Nausėdos aktyvumą, gal jis norėjo greičiau parašus [prezidento rinkimams, aut. p.] surinkti. Matėme tą istoriją su kvietimu išgerti kavos. Tad negalima sakyti, kad prezidentine prasme G. Nausėda buvo visiškai pasyvus“, – Delfi kalbėjo analitikas M. Baltrukevičius.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė taip pat sutiko, jog G. Nausėdos reitingo augimas turėtų būti siejamas su LSDP lyderės V. Blinkevičiūtės sprendimu prezidento rinkimuose nedalyvauti.

„Ir tam tikra dalis procentų, kuriuos ji turėjo, sukrito būtent į G. Nausėdos krepšelį. Patys socialdemokratai oficialiai išreiškė palaikymą G. Nausėdai, jie aiškiai davė savo rinkėjams gaires, į kurią pusę reikėtų žiūrėti.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad ne visi V. Blinkevičiūtės turėti procentai iš karto sukrito į G. Nausėdos krepšį, jos rezultatas buvo kiek didesnis. Nėra aišku, ar toks procentas ir išsilaikys“, – kalbėjo MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.

Delfi pašnekovė svarstė, jog po kurio laiko G. Nausėdą vasario mėnesį parėmę apklaustieji vėliau gali pradėti blaškytis labiau.

„Dabar jie lyg ir gavo tas instrukcijas. Ir tai nestebina, nes sutampa socialdemokratų ir G. Nausėdos nemažai požiūrių. Aišku, nekalbu apie žmogaus teisių klausimus ir panašius dalykus. Bet iš esmės tai gana natūralu ir tikrai tuo nesistebėčiau. Tik įdomu, ar G. Nausėdai pavyks išlaikyti tuos rinkėjus“, – klausimą kėlė politologė R. Urbonaitė.

Ji taip pat teigė, jog reitingų augimas visai nereiškia, kad G. Nausėda gali nieko nedaryti.

„Čia kol kas yra dovanėlė, ją reikia išlaikyti. G. Nausėdos didžiulis privalumas tas, kad jo rinkėjų yra tarp visų socialinių ir demografinių grupių. Tai bet kurio kandidato į prezidentus stiprybė.

Jeigu tu nori laimėti prezidento rinkimus, negali būti vienos kurios nors grupės kandidatas. <...>. Turi turėti tam tikrą populiarumą įvairiose grupėse ir patikti daugumai. Čia, pavyzdžiui, I. Šimonytė turi didesnę problemą: ją palaiko daugiau didmiesčių gyventojų.

Grįžtant prie G. Nausėdos, nieko nedarant V. Blinkevičiūtės padovanoti procentai gali būti ištaškyti“, – kalbėjo MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.

Arši kova

Didžiausia intriga, pasak Delfi kalbintų politikos ekspertų, dėl antrojo prezidento rinkimų turo – I. Šimonytės ir I. Vėgėlės rezultatai realiai lygūs.

Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius kalbėjo, jog situacija, kas pateks į antrąjį prezidento rinkimų turą, priklausys nuo dviejų dalykų – Tėvynės sąjungos rinkėjų lojalumo ir oponentų I. Vėgėlei.

„O jeigu rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, reikėtų sakyti, kad I. Vėgėlės ir I. Šimonytės šansai patekti į antrąjį turą yra lygūs. Ir tai jau lems, ar I. Šimonytei sėkmę vėl atneš faktas, kad Tėvynės sąjungos elektoratas įprastai į rinkimus eina itin ištikimai ir lojaliai. <...>.

Beje, tai dar priklauso nuo to, ar I. Vėgėlei pavyks mobilizuoti žmones, kurių pagrindinė alternatyva yra balsuoti už I. Vėgėlę arba likti namuose. Bet kai pasižiūri, – kaip netikėtai puikiai Eduardui Vaitkui sekasi rinkti elektroninius parašus, o tikėjomės, kad vaizdas bus kitoks ir jį išgelbės nebent popieriniai parašai; ir R. Žemaitaitis turėtų „startuoti“ rinkimuose, ir V. Tutkus turi galimybių surinkti parašų.

Tad šių politikų kontekste I. Vėgėlė atrodo gana nuosaikus kandidatas“, – svarstė M. Baltrukevičius.

Jis kartu teigė, jog šis kontekstas iš I. Vėgėlės balsų gali ir atimti, nes sisteminiais kandidatais nepatenkinti rinkėjai gali pasirinkti radikalesnius kandidatus.

MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė taip pat pabrėžė, jog I. Vėgėlei koją itin kiša R. Žemaitaitis.

„R. Žemaitaitis yra aštresnis ir dar labiau nišinis. Bet jeigu nebūtų jo, tikėtina, kad dalis jo rėmėjų galėtų atsisukti į I. Vėgėlę. Dabartinis momentas I. Vėgėlei nėra geras. Bet šiandien žvelgdami į reitingus pasakyti, kas bus antrajame prezidento rinkimų ture, mes negalime“, – kalbėjo politologė R. Urbonaitė.

Pašnekovė R. Urbonaitė taip pat pabrėžė, jog antrasis prezidento rinkimų turas yra „žaidimas iš naujo“.

„Mes puikiai prisimename, kaip 2019 metais I. Šimonytė, sugebėjusi laimėti pirmajame ture, antrajame patyrė fiasko.

Priminsiu, kad kai vyko rinkimai dėl antrosios Dalios Grybauskaitės kadencijos, ji į antrąjį turą pateko ne su kažkuo kitu, bet su Zigmantu Balčyčiu, kuris yra „apie nieką“. <...>. O jis tada antrajame ture sugebėjo gauti daugiau procentų ir realių balsų nei I. Šimonytė 2019 metais. Z. Balčytis antrajame ture pasirodė geriau nei I. Šimonytė, tai yra paradoksalu.

O dabar mes suprantame, kad I. Šimonytės situacija kiek blogesnė. Jeigu ji į prezidento rinkimus būtų ėjusi ne iš premjerės pozicijos... Taip, G. Nausėda nusivylusių žmonių yra, jie galbūt perbėgtų pas I. Šimonytę, bet kai ji eina iš premjerės pozicijų, o Vyriausybė dirbo tokiomis sąlygomis, turi tokį populiarumą... Tikrai nematau prielaidų jai pasirodyti geriau“, – įžvalgomis su Delfi dalijosi MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.

Tačiau, pasak pašnekovės R. Urbonaitės, itin sunku pasakyti, kaip antrajame prezidento rinkimų ture pasisektų I. Vėgėlei, nes rinkimuose jis nėra dalyvavęs, tad ir realus potencialas nežinomas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2024 metų vasario 18–25 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Taikytas kombinuotas apklausos metodas – telefoninės apklausos būdu ir internetu.

Apklausą telefonu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Jei apklausa vykdoma internetu, respondentui nusiunčiama nuoroda, – respondentas užpildo savarankiškai jam (jai) patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausta 1017 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.