Prezidento vyriausioji patarėja: žmonės turi teisę į jų sukauptas lėšas pensijų fonduose

„Konstitucinis Teismas patvirtino prezidento ne kartą išsakytą poziciją, kad žmonės turi teisę į pensijų fonduose jų sukauptas lėšas, nes tai jų nuosavybės teisė. Labai svarbu šioje vietoje dėti tašką“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė

„Kadangi principas ir tikslas patvirtintas, toliau viskas turi kaskaduotis į konkrečius uždavinius ir veiksmus. Turime tinkamai nustatyti pasitraukimo iš kaupimo sąlygas, čia bus labai didelis uždavinys ir Vyriausybei, kuri tikėtina siūlys sprendimus, tiek ir Seimui“, – pažymėjo ji.

I. Segalovičienė aiškino, kad sąlygos dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo sistemos galėtų būtų įvairios – ir dėl sveikatos problemų, ir dėl poreikio žmogui įsigyti pirmąjį būstą.

„Situacijų bus labai įvairių, ar žmogui pasikeičia sąlygos esmingai, kai jis praranda sveikatą, ar tada, kai bankrutuoja, neturi gyvenamosios vietos ir turi įsigyti būstą, tai bus daug klausimų, bet iš principo turime kovoti dėl kuo platesnių sąlygų“, – sakė prezidento patarėja.

Ji taip pat akcentavo poreikį peržiūrėti išmokų sistemą bei įsitraukimo į kaupimą sąlygas. Prezidento patarėja akcentavo, kad pasiūlymai turi būti teikiami kuo greičiau ir klausimai išspręsti dar Seimo pavasario sesijos metu.

„Po šio principinio sprendimo reikia peržiūrėti ir išmokų sistemą, (...) antros pakopos sistemos patrauklumą reikia didinti, tam, kad žmonės norėtų kaupti savanoriškai senatvėje. Mažai kas kalba, bet buvo labai įdomi atskiroji nuomonė teikta prie nutarimo, gerb. teisėjos Janinos Stripeikienės, kad išmokų sistema turėtų būti peržiūrima santykyje su Konstitucija“, – kalbėjo I. Segalovoičienė.

„Reikia svarstyti ir įtraukimo į sistemą sąlygas. Automatinis įtraukimas, kiek jis trunka, kokiomis sąlygomis, kaip saugome jaunimą, kuris neturi patirties. Trys didžiuliai blokai, reikės visus juos atliepti, bus didžiulis uždavinys, prezidentas bus aktyvus ir labai svarbu greitis. Pasiūlymų laukiama dar pavasario sesijoje“, – pabrėžė ji.

Galiausiai Prezidentūros atstovė teigė, kad pensijų kaupimo sistemos patrauklumas turi būti didinamas, kartu subalansuojant tinkamas sąlygas žmonėms.

„Vienintelis kelias yra didinti sistemos patrauklumą ir subalansuoti sąlygas taip, kad ir žmonėms būtų palanku, ir pačios sistemos tvarumui, ir viešajam interesui. Prezidentas siūlė išsiimti žmonėms kaupimo laikotarpyje dalį lėšų su tam tikromis sąlygomis, 25 proc. nuo sukauptos sumos yra saugiklis“, – sakė prezidento patarėja.

„Tačiau žmogus gali pasinaudoti lėšomis tada, kada jam subjektyviai susiklosto gyvenimo situacijos. Tokių priemonių būdu, galime subalansuoti tiek patrauklumą, tiek patogumą žmonėms ir antros pakopos sistemos tvarumą“, – aiškino ji.

ELTA primena, kad KT nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.

KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.

KT nagrinėti Pensijų kaupimo įstatymo atitikimą Konstitucijai pateikė 39 Seimo opozicijos nariai. Jie abejojo įstatymo konstitucingumu, nes jame nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose. Taip pat jie kėlė klausimą ar pensijų fondo dalyvio galimybė iki 12 mėn. sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar pensijų kaupimo fondą, atitinka asmens teisę disponuoti savo nuosavybe.

2023 m. spalį Seimas po pateikimo nepritarė Prezidentūros inicijuojamiems pakeitimams pensijų kaupimo sistemoje. Šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlė Pensijų kaupimo įstatyme numatyti pensijų kaupimo dalyviui teisę vieną kartą per visą dalyvavimo kaupime laiką gauti vienkartinę ne didesnę kaip 25 proc. sukaupto turto dydžio išmoką.

Tačiau parlamentas po pateikimo pritarė liberalo J. Varkalio siūlymui suteikti galimybę tiek sulaukusiems, tiek nesulaukusiems pensinio amžiaus pensijų fondų dalyviams gauti ne tik periodines išmokas, bet ir vieną kartą iš savo sukaupto turto išsiimti 10,8 tūkst. eurų.

Pateiktas projektas numato, kad tiek sulaukę, tiek nesulaukę pensinio amžiaus asmenys, tačiau sukaupę daugiau nei 10,8 tūkst. eurų, turi teisę gauti vienkartinę (arba periodinę) išmoką iki 10,8 tūkst. eurų.

Visgi, Seimas nusprendė toliau projekto nesvarstyti, kol nebuvo sulaukta KT nutarimo.