Prezidentūra: biudžetas yra priiminėjamas po kilimu, nepasitelkiant plačios diskusijos

Prezidentūra kritikavo dešiniųjų valdžią, kad ši pernelyg pasyviai reaguoja į kilusią krizę, pasigedo verslo gelbėjimo paketo bei konkrečių priemonių dėl išaugusios infliacijos.

Šiame kontekste šalies vadovas pasiūlė pusmečiui „įšaldyti“ elektros kainas buitiniams vartotojams ties 24 centų už kilovatvalandę. Tai sukėlė valdančiųjų nepasitenkinimą bei kaltinimus, kad prezidentas nederamai peržengia jam numatytas konstitucinių atsakomybių ribas.

Maža to, valdančiųjų lyderiai teigė, kad šalies vadovas savo pareiškimais neatsakingai kursto gyventojų lūkesčius ir ignoruoja  valstybės finansines galimybes.

Tačiau tiek prezidentas, pažadėjęs likti ir toliau aktyvus vidaus politikoje, tiek jo patarėjai su šiais valdančiųjų priekaištais nesutinka.

Prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė sako, kad G. Nausėda neperžengia jam Konstitucijos nubrėžtų linijų ir dažnai tampa kelrodžiu būtiniems sprendimams.

Tuo tarpu Vyriausybė, akcentuoja I. Segalovičienė, yra kaip niekada pasyvi formuojant biudžetą. Patarėja net kelia klausimą, ar svarbiausias metų įstatymas nėra formuojamas po kilimu.

I. Segalovičienė sako, kad laukiant, kol Vyriausybė pristatys 2023 m. biudžetą, jau galima kalbėti apie ydingus dešiniųjų valdžios pasirinkimus. Tiksliau tariant, apie krizės akistatoje išryškėjusią strateginių sprendimų bei jų viešo aptarimo bei išdiskutavimo stoką.

Todėl, tvirtina patarėja, galima sakyti, kad svarbiausio metų įstatymo – biudžeto – gairės yra braižomos paslapčia, po kilimu.

Tą teigti, pasak I. Segalovičienės, leidžia faktas, kad verslui bei apskritai visuomenei aktualūs sprendimai nėra šiuo metu konkretizuojami ir yra nukelti į dar tik būsimo biudžeto svarstymus.

„Yra nerimo ženklų, kad biudžetas yra priiminėjamas po kilimu, nepasitelkiant plačios diskusijos, neišdiskutavus strateginių sprendimų ir t. t. Mes turime ir indikacijų, ir skundų...

O ir pačios ministerijos pasisako skirtingai ir į viešumą neša skirtingus pasiūlymus. Tai kelia pakankamai didelį nerimą“, – Eltai sakė I. Segalovičienė.

„Ar yra kažkoks suvestinis planas, kuris būtų pakabintas viešai konsultacijai, ar matome kažkokius forumus, darbo grupes, ar matėme priimtus sprendimus, kai interesuotoms  grupėms išeini ir pasakai: mes pasitarėme, manome taip, siūlysime taip. Ne, taip nėra.

Todėl procesas iki pateikiant biudžetą nėra normalus. Normalumo indikatorius būtų – socialinių partnerių dalyvavimas, kartu su jais priimti ir išdiskutuoti sprendimai. Galbūt net pasakant,  dėl ko nesutariama. O dabar visas viešosios politikos procesas yra nusikėlęs į komunikacinį žiniasklaidos lygį. Čia žmonės sako savo nuomonę, o lyderystės telkti, kalbėtis nėra“, – tvirtino patarėja.

Tik pavieniais atvejais, teigė I. Segalovičienė, Vyriausybė derasi su suinteresuotomis grupėmis.

„Tokio konsoliduoto, sudėlioto diskusijų ciklo nėra“, – tvirtino prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais.

Ir tai, tęsė ji, ne tik kelia nerimą dėl esą strateginių sprendimų stokos, bet ir klausimą – kodėl valdantieji nesilaiko pažadų vadovautis per rinkimus žadėtais principais.

„Mes turime valdančiąją koaliciją, kuri turi pasirašiusi sutartį... Sutartyje kalbama apie partnerių lygiateisiškumą, apie išdiskutuotus sprendimus, viešumą, sprendimų kokybę ir taip toliau.

Bet dabar mes matome, kad yra mėtomasi skirtingais pasiūlymais. Tarsi susidaro įspūdis, kad nėra sutariama Lietuvai labai svarbiais klausimais“, – sakė ji.

Todėl, pripažino vyriausioji patarėja, 2023 m. biudžeto formavimas skiriasi nuo ankstesnių atvejų.  

 „Būdavo išsamesnis tarimasis dėl vieno arba kito sprendimo ir nebūdavo tokio proceso, kada įsivaroma į kampą: jau biudžeto pateikimas ir čia kalbame... Iš anksto būdavo daugiau strateginių diskusijų“, – sakė I. Segalovičienė.

„Taigi šie metai stokoja labai stipriai išankstinių strateginių sprendimų“, – pridūrė ji.

Patarėja kritikavo tiek derybas dėl NPD ir MMA, tiek premjerės išsakytą poziciją, kad lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo paslaugoms neturėtų būti pratęstas.

„Ar šis sektorius patiria sunkumu šios krizės kontekste? Atsakymas – taip. Jis patiria sunkumų.

Šiam sektoriui yra reikalinga pagalba. Prezidentas sako, kad verslui turi būti parengta greitosios pagalbos sistema: subsidijos mikroįmonėms, vienkartinės išmokos savarankiškai dirbantiems, paskolų mechanizmas ir kitos priemonės“, – sakė I. Segalovičienė.

Nors PVM lengvatos klausimu patarėja konkrečiai ir nepasisakė, jos teigimu, esminė problema yra tai, kad išaugus elektros kainoms verslui iki šiol nėra pasiūlyta pagalbos mechanizmo.

„Prezidento nuomone, verslams, kurie nukenčia, turi būti pagalbos mechanizmas ir restoranai neiškrenta iš šio konteksto“, – sakė I. Segalovičienė.

Sako, kad G. Nausėdos pasiūlymai išjudina sprendimus

Dėl anksčiau aptartų aplinkybių, leido suprasti patarėja, ir atsiranda poreikis pasisakyti bei teikti pasiūlymus prezidentui.

„Mes esame iniciatoriai: prezidentas, prezidento patarėjai inicijuoja pokalbius, teikia pasiūlymus, domimės, kokie bus strateginiai sprendimai, kaip bus vykdoma Vyriausybės programa...“, – sakė I. Segalovičienė.

Patarėja pažymėjo, kad, jos nuomone, ne vienas prezidento teiktas pasiūlymas yra išjudinęs reikalingus sprendimus.

„Prisiminkime vasario mėnesį ir pirmąją infliacijos bangą, kai prezidentas ragino: kur mūsų pirmasis pagalbos paketas. Prezidentas pamatė, kad nieko nežadama daryti. Tada inicijavo pats įstatymo pakeitimus ir tokiu būdu išjudino vandenį“, – teigė I. Segalovičienė.

„Prezidentas yra tam tikras kelrodis, jis kartu ir pasako esminius dalykus. Prezidentas su savo pasiūlymais nori paskatinti pažiūrėti sistemiškai, palyginti 2009 m. ir 2020 metų krizes. Ir kartu uždėti tokią kokybes kartelę“, – sakė patarėja.

Tačiau tai, ką I. Segalovičienė vadina „prezidento kelrodžiu“, valdantieji mato kaip konstituciškai nepagrįstą prezidento bandymą „būti truputį Vyriausybe“.

Pavyzdžiui, premjerė I. Šimonytė praėjusią savaitę pažymėjo, kad Prezidentūros viešai išsakyti pasiūlymai, kaip Vyriausybei reikėtų dorotis su išaugusių kainų krize, gali visuomenei kurti nepamatuotus lūkesčius.

„Prezidentūra bando būti tokia ,,truputį Vyriausybe“, tai yra, pranešti kažkokias geras žinias, kad štai tiems reikėtų duoti tokių pinigų, čia reikėtų tokius mokesčius sumažinti, taip toliau ir panašiai, ir palikdamas atsakomybę vis dėlto Vyriausybei kažkaip paruošti biudžetą su visais šitais pageidavimais“, – praėjusią savaitę sakė I. Šimonytė.

Tai, kad Prezidentūra nepagrįstai bando brautis į konstituciškai neteisėtą erdvę, kalbėjo ir kiti valdantieji. Galiausiai reaguojant į prezidento komentarus dėl to, ką turėtų daryti energetikos ministras Dainius Kreivys, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įplieskė jau ilgą laiką pritilusį konfliktą dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT).

Visgi I. Segalovičienė sako, kad valdančiųjų argumentai nėra rimti. Tai, pasak jos, tik prisidengimas Konstitucija.

„Čia yra labiau toks prisidengimas konstitucinėmis nuostatomis – pseudoneteisingomis. Tai dėmesio perkėlimas visai kitur. Lietuvos Respublikos Konstitucija sukuria ne tik teisę, bet ir pareigą valstybės vadovui – Gitanui Nausėdai rūpintis valstybės reikalais ir Lietuvos žmonių gerove.

Tai yra parašyta juoda ant balto – jo vaidmuo vykdomosios valdžios kontekste“, – teigė patarėja.

Be to, tikino ji, prezidentui išsakyti nuomonę įvairiais klausimais skatina ir asmenybės bruožai.

„Prezidentas gerbia Konstituciją, vadovaujasi ja, bet kaip asmenybė jis negali nieko nedaryti, kai mato tokius sunkumus, kuriuos patiria mūsų žmonės, verslai ir organizacijos“, – sakė patarėja.

Paklausta, ar biudžeto formavimo paraštėse kilusių neaiškumų ir į viešumą prasismelkusių nesutarimų nepadėtų sumažinti valdančiųjų lyderių apsilankymas Prezidentūroje, I. Segalovičienė pirmiau akcentavo poreikį bendrauti Seimo daugumai ir opozicijai.

Jos teigimu, prieš kelias savaites su prezidentu susitikusi apsilankė savo iniciatyva, o prezidentas planų kviesti valdančiųjų partijų atstovus – neturi.

„Prezidentas kalbasi su visais ir mes išgirdome netgi opozicijos norą bendrai spręsti tuos klausimus. Ši krizė reikalauja maksimalaus valdančiųjų ir opozicijos vieningumo ar bendrų taškų suradimo Seimo salėje“, – sakė patarėja.