Privati pensija: gelbėti ar gelbėti nuo gelbėtojų?
(5)Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) jau įregistravo siūlomas įstatymų pataisas, kurios panaikintų galimybę automatiškai žmogų įtraukti į antros pakopos pensijų kaupimą, o kaupiantiems leistų iš jo pasitraukti ir atsiimti dalį lėšų nesulaukus pensijos. Turėtų išlikti valstybės skatinamoji įmoka.
Pakeitimų projektai dar derinami, juos dar turės tvirtinti Vyriausybė ir teikti juos Seimui, tikimasi, kad pokyčiai įsigalios nuo kitų metų.
Mato sistemos žlugimą
Į siūlomus pokyčius sureagavusi Lietuvos aktuarų draugija (LAD) viešai paskelbė, kad tokiems pokyčiams įsigaliojus pensijų kaupimas prarastų savo prasmę, o visa šalies pensijų sistema būtų sužlugdyta, nes daug žmonių visą darbingo gyvenimo laikotarpį atsisakytų dalį šiandieninių pajamų perkelti į tolimą rytojų.
„Dvidešimt metų gyvuojanti pensijų kaupimo sistema Lietuvoje patyrė daug permainų, tačiau šiuo metu svarstomi pasiūlymai gali būti jau paskutinė vinis į jos karstą“, - skelbiama draugijos paskyroje socialiniame tinkle „Linkedin“.
„Taigi dėl siūlomų „lanksčių“ pasirinkimų pensijų kaupimo sistemoje dalyvautų ir sistemos pranašumais pasinaudotų kaupdami visą darbingo amžiaus laikotarpį tik iki 10 proc. gyventojų“, - teigiama organizacijos darbo grupės vertinime.
Remiantis juo, sistemai pavojus gresia dėl to, kad joje dalyvautų mažesnė dalis gyventojų, bei nepakankamas jos finansavimas dėl žmonių sprendimo stabdyti įmokas ar jas atsiimti, tačiau išlikti įsitraukus į kaupimo sistemą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė LRT radijui antradienį sakė, kad „nereikia gąsdinti žmonių“, jog antroji pensijų pakopa „staiga sugrius ir visi išeis“.
Staigios išlaidos - didelė infliacija
Siūlymus analizavusi LAD darbo grupė, be kita ko, įžvelgia papildomas grėsmes Lietuvos ekonomikai tuo atveju, jeigu per trumpą laiką būtų išleista didelė suma pensijai kauptų ir atsiimtų pinigų.
Estijoje po reformos leidus atsiimti dalį lėšų, didžioji dalis buvo išleista vartojimui, atitinkamai išaugo ir infliacija.
Draugijos vadovė Eugenija Bielė teigia, jog taip jau įvyko Estijoje.
„Jeigu būtų išimta dalis pinigų - apie 20 procentų - tai valstybėje atsirastų papildomi du milijardai eurų. Iš Estijos pavyzdžio matome: po reformos leidus atsiimti dalį lėšų, didžioji dalis buvo išleista vartojimui, atitinkamai išaugo ir infliacija. Aišku, gali būti ir manipuliuojama, kad toks pokytis su tuo nesusijęs, gali būti ir kitos priežastys, bet vis tiek tokio kiekio pinigų poveikis kainoms neišvengiamas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė ji.
Draugija į siūlomų pokyčių pasekmių modeliavimą neįtraukė tikimybės, jog valstybei ateityje teks didesnė finansinė našta dėl dabartinių sprendimų, kai viena ar kita forma iš biudžeto tektų remti pensijos nekaupusius ir dėl to mažesnes pajamas gaunančius gyventojus.
„Šį efektą mes jaučiame ir žinome, tačiau mūsų darbo grupės apimtyje šių skaičiavimų nedarėme“, - sakė E. Bilienė.
Aktuarai yra ateities įvykių finansinių pasekmių modeliavimo ir su rizika susijusių duomenų analitikai, anot jų, šių specialistų sprendimai naudojami norint priimti skaičiais pagrįstus sprendimus, padeda suvaldyti rizikas.
Ministrė: sistemą reikia gelbėti
I. Ruginienė sako, kad be siūlomų pakeitimų antroji pakopa tik silpnėtų ir dėl to po kelerių metų ją tektų naikinti.
Anot jos, pokyčiais įtvirtinus savanorišką kaupimą, pensijų fondai galės įtikinti žmones toliau tokiu būdu kaupti pinigus ateičiai.
„Pensijų fondai turi padaryti savo darbą ir įtikinti, kad jie daro tokį gerą darbą ir duoda tokią gerą grąžą, jog tikrai verta tą daryti 40 metų, netgi su tam tikrais apribojimais, neturint galimybės išeiti“, - nacionaliniam transliuotojui sakė I. Ruginienė.
Šiuo metu antrojoje pakopoje pensiją kaupia maždaug 1,4 mln. Lietuvos gyventojų.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija šių metų pradžioje skelbė, kad fonduose sukaupta suma siekė 9,1 mlrd. eurų - iš jų 6,2 mlrd. buvo sukaupta suma, o grąža - 3,5 mlrd. eurų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą