Psichologė, Lietuvos psichologų sąjungos narė Raminta Gudelytė-Bagdonė sako, kad naujienų reikšmę jaunuolių gyvenime sunku tiksliai pamatuoti, nors galima nujausti, kad šiai visuoemnės daliai aktualijos rūpi mažiau nei suaugusiesiems.
„Darbo praktikoje jaučiu, kad suaugusiems naujienos rūpi labiau negu jauniems žmonėms. Nepaisant to, yra jaunuolių, kurie naujienomis domisi“, - sako su vaikais dirbanti specialistė.
Jos teigimu, yra ir tokių jaunuolių, kurie rimtai domisi naujienomis, tikrina kelis šaltinius, tarp jų - ir pranešimus iš užsienio.
„Vieni domisi savarankiškai, žiūri ir skaito ne tik lietuviškas bet ir užsienio žinias - neretai siekdami kuo objektyvesnės informacijos“, - sakė R. Gudelytė-Bagdonė.
Anot psichologės, dalis kiti jaunuoliai naujienomis domisi tik tada, kai tai daro jų tėvai ar draugai, tačiau tokiais atvejais gali būti pateiktos iškraipytos žinios siekiant tam tikro poveikio.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad tėvai ar kiti, kurie tas žinias jaunuoliams perduoda, neretai iškreipia tai, kaip vaikai naujienas priima. Pavyzdžiui, kai kurie tėvai linkę atkreipti vaikų dėmesį tik į tam tikrus naujienų aspektus, ypatingai, kai tai susiję su delinkventiniu paauglių elgesiu (jam būdingi tam tikri pažeidimai ir nukrypimai nuo visuomenės normų. - Aut. past.), tarsi norėdami savo vaikus nuo tokio elgesio atgrasyti.
Taip pat tėvai neretai atkreipia dėmesį į detales, kurios gali kelti nesaugumą jų vaikams už namų durų - pavyzdžiui, suaugusių žmonių nusikalstama veika visuomenėje“, - kalba R. Gudelytė-Bagdonė.
Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad kai kurie tėvai savo vaikus nuo naujienų srauto bando apsaugoti: „Yra ir tokių jaunuolių, kuriems žinios neįdomios ir jomis nesidomi visiškai, yra ir tokių, kuriuos tėvai nuo žinių saugo, juos ribodami.“
Tiesa, pasinaudodami žiniasklaidos pranešimais tėvai taip pat savo atžalas moko kritinio mąstymo, sako psichologė.
„Tėvai, žiūrėdami žinias su vaikais, dažnai padeda vaikams jas įvertinti kritiškai ir moko atskirti tai, kuo tikėti reikėtų, o kuo ne“, - teigė R. Gudelytė-Bagdonė.
Pirmoje šio tyrimo dalyje jau skelbta, kad tėvai yra dažnas informacijos apie aktualijas šaltinis, kuriuo vaikai pasitiki.
R. Gudelytės-Bagdonės teigimu, nuo pirminio informacijos šaltinio gali priklausyti ir naujienų poveikis jauniems žmonėms.
„Mąstant apie tai, kaip jaunus žmones veikia žinios, galiu pastebėti, kad tai neretai priklauso nuo konteksto - ar pats surado, ar tėvai „pirštu parodė“, ar draugai. Kai jaunuoliai žinių ieško ir skaito patys, tai dažnai ir vertinti jas geba kritiškai, kiek tai pajėgūs padaryti savo amžiuje.
O tada, kai į žinias dėmesį atkreipia aplinkiniai, neretai tai jaunuoliams kelia nerimą ir nesaugumą, nes su žiniomis jie gauna ne tik žinias, bet ir subjektyvius kito žmogaus komentarus, kurie nebūtinai atspindi realybę“, - sakė specialistė.
Kitose šio tyrimo dalyse su specialistais bus aptartas specifinis jaunimo požiūris į naujienas, jo pasirinkimo motyvus, galimybes atskirti dezinformaciją ir informacijos poveikį apskritai.
Šis straipsnis yra dalis Medijų rėmimo fondo finansuojamo tyrimo „Jaunosios kartos žinių
informacijos kanalai: pasirinkimas, motyvai, pranašumai, trūkumai, rekomendacijos“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą