Raimundas Karoblis sukritikavo ministro teiginius: turėtų būtų kažkokios blefo ribos

„Neslėpsiu, buvau šokiruotas ministro įrašo. Įspūdis toks, kad iki šiol valstybės saugumu ir kariuomenės stiprinimu nesirūpino niekas. Bet atėjo Anušauskas ir išsprendė visas problemas. Gal netgi Lietuvos kariuomenę sukūrė, o galbūt net Lietuvos valstybę atkūrė“, – pirmadienį „Facebook“ paskyroje rašė R. Karoblis.

R. Karoblis teigė, kad A. Anušauskui perduodamas ministerijos valdymą tikėjosi, kad ji paklius į geras rankas, tačiau dabar dėl to, neslėpė diplomatas, kyla abejonių.

„Suprantu, kas yra PR’as. Bet blefo ribos irgi kažkokios turi būti. Po 2020 metų rinkimų, tikėjausi, perduodu krašto apsaugos vairą į padorias ir patikimas rankas. Deja…“, - rašė buvęs ministras.

Tuo metu šeštadienį paskelbtame įraše konservatorių į ministrus deleguotas A. Anušauskas tikino, kad perėmus ministerijos valdymą ji nei buvo sukaupusi amunicijos atsargų, nei veikė priešlėktuvinės gynybos sistemos, nei buvo tinkamai finansuojama.

Tačiau R. Karoblis pažymi, kad dalis prieš ketverius metus jo įvykdytų darbų vaisius davė tik dabar.  

„Dėl konkrečių priekaištų, kas nebuvo padaryta iki 2020 metų pabaigos? Tikiuosi, ministrui jo komanda yra informavusi apie terminus, per kiek laiko įvykdomi viešieji pirkimai, sudaroma kontraktai, kiek laiko vyksta gamybos procesas ir kt. Tai yra ilgalaikis procesas, būtinas tęstinumas. Todėl dauguma darbų, kurie vykdyti prieš 2020 m. gruodį, davė rezultatus dabar“, – tikina buvęs ministras.

ELTA primena, kad kariuomenės kūrėjai savanoriai praėjusią savaitę kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen bei premjerę Ingridą Šimonytę. Atvirame laiške jie išreiškė susirūpinimą dėl krašto apsaugos sistemos vadovų sprendimų ir pasisakymų, kurie neva dažnai prieštarauja gynybos bei saugumo poreikiams.

„Susirūpinimą kelia akivaizdūs gynybos priemonių prioritetų ignoravimas, vertinat būtinybę kurį laiką gintis, galimai nesant NATO partnerių teikiamos gynybinės pagalbos. Nepakankamos oro gynybos, toliašaudės artilerijos ir jos šaudmenų atsargų, prioritetą teikiant brangioms ir, kaip rodo karo Ukrainoje pamokos, šiuolaikiniame kare nelabai efektyvioms karo priemonėms, taip pat nepakankamas efektyvių nepilotuojamų karo priemonių įsigijimas ar robotikos vystymas“, – aiškinta laiške.

Į šį laišką ministras A. Anušauskas atsakė šeštadienį savo „Facebook“ paskyroje. Įrašę ministras pažymėjo, kad perėmus krašto apsaugos valdymą situacija buvo prasta. Ministerija neturėjo sukaupsi amunicijos, neturėjo tinkamo finansavimo, nebuvo imtasi veiksmų, kad Rukloje iškiltų logistikos bazė ar kareivinės.

„O štai atviro laiško autoriams norėčiau padėkoti už suteiktą progą parodyti kas padaryta ir daroma. Gal net kariuomenė neatsisakytų kai ką autoriams (esant jų norui) parodyti, kas faktais paneigtų kai kuriuos išankstinius įsitikinimus“, – rašė ministras.

„2020 m. pabaiga. Šeši metai po Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios. Ką matau tuo metu? Gal sukauptos amunicijos atsargos? Ne. Tiesą sakant, nėra ir kur kaupti – tais metais pradėtas statyti vienintelis naujas amunicijos sandėlis. Gal jau veikė įsigyta vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos NASAMS sistema? Ne. Ji net nebuvo perduota kariuomenei. Kita vertus, be raketų ji buvo neveiksni. Gal gavus pirmas ir vieninteles tuo metu 20 pėstininkų kovos mašinų buvo pareikalauta iš gamintojų ištaisyti broką, kad šios mašinos veiktų? Dėl to ir vėlavimo nepakeista nei sutartis, nei imtasi kokių nors veiksmų. Gal įgyvendintas 2017 m. duotas pažadas NATO kovinei grupei įrengti infrastruktūrą? Ne. Nebuvo nė pirštas pajudintas, kad Rukloje iškiltų sutarta logistikos bazė ir kareivinės. (…) Gal pastatyta nors vienos naujos kareivinės, karinės technikos remonto bazės? Gal sudaryta bent viena sutartis lietuviškų kovinių dronų vystymui? Ne. Ir dar kartą ne“, – rašė A. Anušauskas.