Ričardas Malinauskas: "Tokios valdžios nekompetencijos per 22 metus neteko nei matyti, nei girdėti"
(20)- Mere, ar jūs visąlaik telefonu atsiliepiate nepažįstamiems?
- Visada. Turiu tik vieną blogą įprotį, kadangi blogai miegu, tai nakčiai išjungiu garsą. Jei naktį skambinsite, tai neprisiskambinsite. Dieną visada pakeliu, nors skambučių būna visokių.
- Koks svarbiausias klausimas, kurį šiuo metu sprendžia kurortinio miesto vadovas?
- Šių dienų svarbiausias darbas - strateginis Druskininkų planas, kurį baiginėjame ir rengiame pateikti tarybos nariams.
- Kaip išgyvenote sunkų ir kupiną iššūkių pandemijos laikotarpį?
- Kai tu dirbi 20 metų ir kiekvieną dieną suki galvą, kaip pakviesti pailsėti kuo daugiau turistų, ir staiga ateina pandemija ir tu esi priverstas elgtis priešingai - tai yra raginti, kad jūs geriau pas mus nevažiuokite, tai tikras mirties nuosprendis miestui - kurortui.
Juk apie 80 procentų Druskininkų miesto gyvenimo, įskaitant darbo vietas, žmonių užimtumą, verslą, yra susieta su sveikatinimo paslaugomis, poilsiu, turizmu ir laisvalaikiu.
Kai viskas vieną dieną uždaroma ir dar policijos ekipažai budi, kad niekas neįvažiuotų, tai įsivaizduokite, kas vyksta tokiame mieste. Kur viskas yra paralyžiuojama. Žmonės gyvena tiesiog iš savo resursų, iš dotacijų, kuri užtenka tik kukliam išgyvenimui.
Šiandien sėdime ir laukiame, ką pasakys savivaldybės gydytoja, kuri kiekvieną dieną skaito ministerijos ir vyriausybės priimtus įsakymus ir kaip kas bus reglamentuota.
Druskininkai. Mariaus JOVAIŠOS nuotr.
- Ar Druskininkai pajuto lietuvių turistų srauto padidėjimą, panašų, kokį pastebėjome Palangoje?
- Palanga nespėjo uždaryti jūros. Deja, Druskininkų vandens parkas neturi tokio traukos mąsto ir kada jis buvo uždarytas, tai 70-80 procentų klientų sakė, nėra ko važiuoti į Druskininkus, nes nebus čia ką veikti. Pas mus didelių srautų kaip Palangoje tikrai nebuvo.
- Kaip jaunų nepatyrusių, bet ambicingų politikų vykdoma politika palietė Druskininkų kurortą?
- Katastrofa. Jeigu pas mus politika Lietuvoje yra tokia, kad šauna į galvą uždaryti Baltarusijos sanatoriją, kurioje gydosi baltarusių vaikai, sunku komentuoti. Dirbu 20 metų ir nesu matęs toje sanatorijoje nei Lukašenkos, nei jo giminaičių, nei kokių valdininkų. Ilsisi po keliasdešimt baltarusių vaikų, kurių amžius neviršija 15-16 metų.
- Kodėl Palangoje buvusių miniatiūrinių dušinių vietoje išliko didžiulis dvaras, o Vijūnėlės dvaras Druskininkuose buvo sulygintas su žemėmis?
- Šlykštu, kas vyksta Lietuvoje. Čia politiniu karu užsiima teisėsauga. Konkretūs politikai kartu su prokurorais ir teisėjais užsiima tikru banditizmu. Man teko daryti verslą tokiu laiku, kai reikėjo pasitelkti keliolikos vyrų apsaugą.
Tai kai kurie veikėjai tuo metu buvo daug sąžiningesni ir su daug aukštesne morale, nei kai kurie dabartiniai prokurorai.
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Stasio ŽUMBIO nuotr.
- Ar su valdančiąja dauguma turite kontaktų? Ar randa jums laiko, juk nepriklausote valdančiajai daugumai, kuri pati save „šaika“ vadina?
- Jokių kontaktų nėra. Nepriima, neranda laiko. Mes Druskininkuose statome Kultūros kongresų rūmus, bet centrinė valdžia tam nei cento neskiria. Projektą, kurio vertė 30 milijonų eurų, Druskininkų savivaldybė vykdo savo jėgomis.
- Kaip vertinate manipuliacijas su tiesioginiais mero rinkimais?
- Dabartinė valdžia yra prieš tiesioginius mero rinkimus. Tai, kad jie neseniai už juos nubalsavo, absoliučiai nieko neįrodo. Lieka daug neaiškumų. Kas bus meras, kokios jo funkcijos, kokia atskaitomybė ir atsakomybė?
Remiuosi tuo, ką ką pasakė Seimo pirmininkė. Tegul ji pyksta ant manęs, aš 22 metai dirbu savivaldoje, mačiau koks buvo 90-aisiais savivaldos modelis, tai ką ji dabar įvardino kaip siekiamybę, blogiau savivaldai ir nesugalvosi.
Kalbu apie mero, kaip žmogaus atsakomybę ir gebėjimus spręsti.
Ką jie dabar nori padaryti? Jei meras yra ne tarybos narys, vadinasi, neturi teisės balsuoti. Ir pirmininkauja posėdžiui? Kas jis tada. Nei šis nei tas. Žmoga?
Jeigu meras nėra tarybos narys ir nebalsuoja, tai kaip jis vadovaus posėdžiams?
Jūs prisiminkite Konstitucinio teismo sprendimą dėl mero rinkimų. Tai yra konkretus vienos partijos užsakymas su konkrečiu įvykdymu. Kas prašė jų, kodėl jie sudėliojo tokius painius dalykus į vieną krūvą?
Kitas dalykas, jeigu dabar sako, kad niekada per 30 metų laisvos Lietuvos nebuvo tokio gero savivaldos modelio kaip dabar. Tai tereikėjo Konstitucijoje įdėti kelis papildomus žodžius. Kad merus renka tiesiogiai ir, kad meras tampa tarybos pirmininku. Ką išrinks žmonės, tas ir bus.
Bet dabar kai kurie merai nėra parankūs, geriau, kad jie būtų tampomi už virvučių.
Grūto parkas. Stasio ŽUMBIO nuotr.
- Kodėl valdantiesiems užkliuvo ir rinkimų komitetai?
- Kada partijos rezultatu 10 – 0 prapila visuomeniniams judėjimams ir rinkimų komitetams, tai kas tada lieka? Ogi - kitus eliminuoti. Tada kiti judėjimai bus priversti tapti partijomis ir turės stovėti bendroje nepopuliariųjų eilėje.
Palyginkite, koks dabar pasitikėjimas savivalda, tais pačiais judėjimais ir tomis pačiomis partijomis.
- Kas Lietuvoje atsitiko su verslu? Kodėl verslininkai taip bijo garsiai pasakyti, kad „vertybiniai“ berniukai kenkia nacionaliniams interesams ir akivaizdžiai tarnauja Kremliui?
- O jūs galvojate, kad "Snoro" bankas pats "užsilenkė"? Kai prezidentė buvo Druskininkuose ir „Snoro“ prezidentas Raimundas Baranauskas ją sutiko su gėlių puokšte, aš buvau gyvas liudininkas, kaip ji į tai sureagavo. Vadinasi, nuosprendis bankui jau buvo pasirašytas. Apie tai kada nors savo knygoje papasakosiu.
- Kodėl valdančioji dauguma taip nemokšiškai kenkia verslui, nepripažįsta savo klaidų ir stumia visą šalį į milijardines skolas?
- Jūs man pasakykite, kiek vyriausybėje yra narių, kurie turėjo vienokį ar kitokį verslą?
Aš sakau taip, jeigu tu gyvenime neturėjai bent prekybinio kiosko, į merus neik, Nes tu turi bent supratimą kažkokį turėti, kaip pačiam užsidirbti, kaip kuriamos naujos darbo vietos, kaip prekes užsakyti, kaip nurašymus sutvarkyti.
Apie ką su tokiais galima diskutuoti, kuris nei vienos darbo vietos nesukūręs, kuris nežino, kaip bendrovę įregistruoti?
- Ar tokia apgailėtina situacija buvo pasitaikiusi per jūsų vadovavimo Druskininkams metus?
- Tokios valdžios nekompetencijos per 22 metus neteko nei matyti, nei girdėti. Jeigu mes einame į susitikimą, su valdininkais, visada esame rimtai pasirengę.
Atsinešame tam tikrus dokumentus ir duomenis, kuriais prireikus galėtumėm pasiremti.
O jie - nieko. Ko paklausi, to negausi. Jei kažko pamėginsi paklausti, kad ir ministro, sako, čia nelabai aš tais dalykais domiuosi, tai gal geriau kitų paklauskite.
Jeigu sugalvosite, paskambinkite, pasiūlo.
- Dabar turit bylas su generaline prokuratūra už tai, kad teniso kortus pastatėt?
- Vijūnėlės visa istorija buvo sukurta nuo adatos galiuko. Nei vieno pažeidimo ten nėra. Nei vieno. Nėra jokių kurortinių teritorijų, ką liūdnai pagarsėjusi generalinės prokuratūros prokurorė sukurpė pati. "Už nuopelnus Lietuvai" jai netgi įteikė ordiną. Ji tik aklai vykdė nurodymus tų pačių veikėjų, tos pačios "šaikos".
Ji karjerą jau padarė. Dabar jos pavaldinės persekioja Druskininkų savivaldybę ir siekia nugriauti teniso kortus. Gina kažkokį „viešą interesą“, nors per visą jų skundą nesugeba nei vienoje vietoje įrašyti, kur yra tas viešas interesas. Juk teniso kortai pastatyti ne kam nors, o visiems.
- Panašu, kad Palanga siekia kuo daugiau objektų privatizuoti, o Druskininkai bando kuo daugiau turto išsaugoti savo balanse?
- Mes nieko Druskininkuose nepuolame daryti patys, jeigu kažkokių objektų reikia miestui. Visada ieškome, kas tai padarytų. Ar Vandens parką, ar gydyklas, ar keltuvą, ar slidinėjimo trasas, ar bet ką kitą.
Bet jeigu mes žinome, kad to objekto reikia miestui ir niekas neapsiima to daryti, mes imam ir patys žiūrim kaip jį įgyvendinti.
Verslo tikslas yra ir turi būti pelnas. Tačiau, kaip Druskininkų vandens parkas būtų valdomas, jei būtų privatus. Jis tikrai negalvotų apie tai, kad milijoną eurų dividendų reikia skirti kultūros kongreso rūmų statybai. Jis tikrai galvotų kaip už tą milijoną pabūti Maljorkoje, ar bet kur kitur.
Arba kažką įsigyti, arba kažkur plėtrą daryti. Gal būt, net ne Druskininkuose.
Mūsų Vandens parko projektas buvo realizuotas taip, kad kai jisai jau veikė, buvo palikta vietos naujoms idėjoms, naujoms investicijoms, naujam dizainui, naujų pirčių atsiradimui, vaikų zonos atsiradimui.
Privatininkas labiau galvotų kaip tą pelną turėti kuo didesnį. Privatininkas pirmiausiai svarstytų, kodėl investuoti, jei ir taip gerai einasi.
Todėl Druskininkuose yra strateginiai objektai mieste, kurie turi būti visų.
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Irmanto SIDAREVIČIAUS nuotr.
- Kas laukia Lietuvos? Ar su ta valdžia ištempsime dar tris metus? Ar dar yra šansų Lietuvai išsigelbėti?
- Matant kaip dirba teismai, prokurorai, valdoma sisteminė žiniasklaida, pradedi galvoti, kad šitoje šalyje gali būti visko.
Jeigu televizijos laidos anonso metu, "sėdmaišiu" prezidentą išvadina, tai toks ėjimas per galvas labai liūdina.
Kaip gali žurnalistas, kuris privalo būti vienodai objektyvus visiems diskusijos dalyviams, kaltinti prezidentą, kad šis, neva, gadina santykius su užsienio reikalų ministru.
Broniaus TALAIKIO nuotr.
- Kokie bus Druskininkai po 10 metų?
- Druskininkų teritorija yra 84-86 procentai miško. Todėl mes niekada netapsime labai dideliu miestu, nei kurortų, kuriame atsiras naujų dangoraižių.
Mes to nesiekiam ir nenorim. Tikiuosi, kad per 10 metų pas mus pakils paslaugų kokybė, bet pakils ir kainos. Kaip mes galime mokėti viešbučio kambarinei 2000 eurų, jei kambarys parai kainuoja tik 30-40 eurų.
Kaip mes galime padavėjai mokėti 2000 eurų, jei dienos pietūs kainuoja tik 3 eurus?
Druskininkuose neišvengiamai pasikeis aplinka, nes mes pakankamai investuojame į viešąją erdvę: parkus, skverus, tvarkome šaligatvius ir daugiabučių kiemus. Netvarkos dar labai daug.
Labiausiai Druskininkams linkėčiau 10 metų stabilumo ir nesvarbu, kas bus meras – Malinauskas ar Petrauskas.
Svarbiausia, kad išliktų tęstinumas, ir atėjusiam naujam vadovui nekiltų noras parodyti, kaip iki jo valdymo buvo blogai ir daryti viską priešingai. Nes po to dažnai viskas taip ir lieka duobėje.
- Ar iš matymo pažįstate daug druskininkiečių.
- Iš matymo pažįstu daug. Nors aš taip vadinamas „caras“, bet prie manęs lengvai prieina patys įvairiausi žmonės. Ir su kvapeliu būna, ir mane "Rička" vadina dažnai. Prieina ir tie, su kuriais anksčiau yra tekę dirbti vienoje įmonėje.
BIOGRAFIJA
1972–1974 m. mokėsi Kapsuko rajono Skaisčiūnų, 1974–1979 m. Radviliškio rajono Alksniupių, 1979–1980 m. Palonų aštuonmetėse mokyklose, 1980–1983 m. Baisogalos vidurinėje mokykloje.
1983–1984 m. studijavo Kauno politechnikos institute, 1984–1987 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje.
1991–1993 m. UAB „Madma“ direktoriaus pavaduotojas komercijai.
1993–2000 m. UAB „Hesona“ generalinis direktorius, 1998–2000 m. VšĮ „Hesonos klubas“ vadybininkas.
2000–2003 m. Kauno technologijos universitete studijavo termofikacinę inžineriją, šilumos energetikos inžinierius.
1999 m. ir 2000 m. Pabaltijo automobilių kroso čempionas (B 1600 kategorija), 2001 m. Lietuvos automobilių sporto meistras.
Nuo 2000 m. balandžio mėn. Druskininkų savivaldybės tarybos narys, Druskininkų savivaldybės meras.
Nuo 2000 m. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros tarybos narys.
2001–2016 m. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys, Druskininkų skyriaus pirmininkas, LSDP tarybos narys.
Europos socialistų partijos narys.
2003–2019 m. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.
Nuo 2003 m. Kurortų plėtros komiteto prie Turizmo tarybos pirmininkas.
Nuo 2007 m. liepos mėn. visuomeninis ministro pirmininko Gedimino Kirkilo patarėjas savivaldybių klausimais.
Nuo 2016 m. nepartinio judėjimo „Už Druskininkus“ pirmininkas.
Nuo 2019 m. gegužės mėn. Lietuvos kurortų asociacijos prezidentas.
Rašyti komentarą