Rūkas: Trumpo atėjimas pernai keitė dalies pensijų fondų investicijų strategijas

Jo teigimu, Donaldo Trumpo sugrįžimas į JAV prezidento postą nežymiai keitė dalies pensijų fondų investicijų strategijas.

„Metus pensijų fondai užbaigė pelningai, beveik dvigubai lenkdami infliaciją, kuri pernai siekė apie 3,2 proc.“ – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Rūkas.

Šį išankstinį 3,2 proc. dydžio infliacijos įvertį skelbė Valstybės duomenų agentūra.

„Pensijų fondai investuojami į pasaulio kapitalo rinkas – jeigu kalbėtume apie rizikingesnę dalį, dominuoja pasaulio akcijos, pasaulio akcijose didžiausią svorį sudaro JAV, Vakarų Europos akcijos, ko gero, tai yra tos kryptys, kurios buvo pelningos“, – kalbėjo V. Rūkas.

„Su obligacijomis yra gal šiek tiek paprasčiau, tai atitinka maždaug pajamingumą, kurį valstybių ir įmonių obligacijos teikia ir tai buvo artima obligacijų pajamingumams grąža“, – sakė jis.

„Per 20 metų įvyko ne viena reforma, ne vienas pokytis sistemoje, tačiau svarbiausias dalykas liko ir jis yra stabilus – į žmonių sąskaitas pensijų fonduose įkritę pinigai dirbo ir uždirbo pinigus“, – teigė jis.

V. Rūko teigimu, praėjusių metų svyravimai JAV rinkose dėl Donaldo Trumpo sugrįžimo į prezidento pareigas keitė dalies pensijų fondų bendrovių investavimo strategijas.

Pasak jo, nors įprastai kai kurie pensijų fondai investuoja pasyviai pagal pasaulio akcijų indeksą ir nesiima aktyvių sprendimų, pernai dėl rinkų pokyčių kai kurios didino investicijas į Vakarų Europos ir besivystančių valstybių finansų rinkas.

„Bet bendras rezultatas yra artimas pasaulio akcijų grąžai“, – pridūrė jis.

LIPFA duomenimis, pernai pensijų fonduose gyventojų sukaupta suma iš viso išaugo daugiau nei 16,3 proc. ir pasiekė 10,6 mlrd. eurų – maždaug po trečdalį šios sumos sudaro „Sodros“ dalis ir prisidėjimas valstybės subsidija.

Per 2025-uosius antrosios pensijų pakopos dalyviams fondai iš investicijų uždirbo 618 mln. eurų – tiek iš viso padidėjo antroje pakopoje kaupiančių asmenų turtas.

Tuo metu bendras nuo 2004 m. pensijų fondų uždirbtas pelnas praėjusių metų pabaigoje viršijo 4 mlrd. eurų, atskaičius visus mokesčius.

„Taip pat artėja prie milijardo eurų dalyviams išmokėtos lėšos“, – teigė LIPFA vadovas.

Antroje pakopoje pernai žmogus sukaupė vidutiniškai 7,3 tūkst. eurų

Iš viso, skaičiuojant nuo 2019 m., kai ankstesnius antros pakopos fondus pakeitė gyvenimo ciklo fondai, per septynerius metus iki 2025 m. pabaigos jie yra sugeneravę teigiamą 86,6 proc. investicinę grąžą.

„Pensijų fondų grąžos viršija lūkestį, kuris demonstruojamas skaičiuoklėse per tuos septynerius metus“, – tikino LIPFA vadovas.

Asociacijos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje vidutinis antros pakopos pensijų fondų dalyvis buvo sukaupęs apie 7,3 tūkst. eurų, iš kurių maždaug 2,6 tūkst. eurų sudarė investicijų grąža. 

Per 2025 metus vidutinė kaupiančiojo investicinė grąža siekė 432 eurus.

Anot V. Rūko, vertinant konkrečias gyventojų pensijų fonduose sukauptas sumas, reikia suprasti, kad joms įtaką daro skirtingas laikas, kada buvo pradėtas kaupimas, atlyginimų dydis, taip pat valiutos svyravimai.

Analizuojant pagal amžiaus grupes, pernai geriausią rezultatą demonstravo 37–50 m. amžiaus grupės fondai „Pensija 1982–1988“ ir „Pensija 1975–1981“, iš viso fiksuotas 6,8 proc. augimas.

Prasčiausias rezultatas fiksuotas konservatyviame „Turto išsaugojimo fonde“ – augimas siekė 3,5 proc.

LIPFA duomenimis, nuo 2019 m. konservatyviausio investavimo – „Turto išsaugojimo fonde“ – sukauptas turtas yra padidėjęs beveik penktadaliu – 17,7 proc. 

Per tą patį laikotarpį trijų fondų – „Pensija 1975–1981“, „Pensija 1982–1988“ bei „Pensija 1989–1995“ – dalyviai savo turtą yra padvigubinę – atitinkamai 106,3 proc., 104,7 proc. ir 102,4 proc.

Tuo metu dabartinių 23–29 metų amžiaus grupės fondo „Pensija 1996-2002“ dalyvių turto investicinė grąža siekė 98,8 proc.

Augo ir trečiosios pakopos fondų turtas

LIPFA skaičiavimu, trečiosios pakopos pensijų fondai pernai fiksavo 6 proc. bendrą svertinį vidurkį, labiausiai augo didesnės akcijų dalies fondai (6,5 proc.), taip pat – mišraus investavimo fondų (5,2 proc.), mažesnės rizikos fondų (3,6 proc.) vertės.

V. Rūko teigimu, trečios pakopos pensijų fondų grąžos yra panašios kaip ir antroje pakopoje, nes jų investavimo strategijos yra labai artimos.

„Praėję metai kad ir kaip prasidėjo sudėtingai, su nuosmukiais kapitalo rinkose, tačiau periodinis investavimas ir strategijos laikymasis parodė, kad pensijų fondai visgi yra pelningi“, – sakė LIPFA vadovas.

Bendra trečios pakopos fonduose sukaupto turto vertė 2025 m. pabaigoje viršijo 528 mln. eurų – per metus išaugo beveik 30 proc. (prieš metus – 408 mln. eurų).

Pensijų fondai tikisi, kad reforma didins pasitikėjimą sistema

Šiemet taip pat įsigaliojo pensijų reforma, kai iš antros pakopos per nustatytą dviejų metų „langą“ pasitraukę gyventojai be mokesčių gali atsiimti savo lėšomis sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį.

Anot V. Rūko, ji mažins kaupimo pensijų fonduose masiškumą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali didinti gyventojų pasitikėjimą sistema, o kartu – ir dalyvavimą joje.

„Kaip antros pakopos pensijų sistema, ji yra tikrai išpešiota ir apgriauta, nes masiškumas bent trumpu laikotarpiu bus mažesnis. 

Jei kalbame apie pensijų kaupimo sistemą, tai masiškumas yra privalomas elementas antrajai pakopai, bent kas yra Vakaruose“, – sakė jis.

„Bet turime vilties, kad su šia reforma pasitikėjimas gali augti, (…) nes žmonės, kurie gal 20 metų mokėjo įmokas į pensijų fondus ir to nenorėjo daryti dėl vienos ar kitos priežasties, jie dabar gali pasitraukti ir pasitraukę jie tas lėšas atgaus, atgaus iki paskutinio euro“, – teigė LIPFA vadovas.

Js pabrėžė, kad senėjančioje ir vis turtingesnėje Lietuvos visuomenėje poreikis papildomai kaupti senatvei bus neišvengiamas ir tik didės.

„Kokia tai forma bus – ar antros pakopos pensijos fondai, trečios pakopos fondai ar kitos formos, tai turbūt tik formos ir detalės, svarbiausia, kad žmonės galvotų, kas toliau“, – sakė V. Rūkas.

Atsiėmus lėšas iš pensijų fondų, už valstybės prisidėjimo dalį – „Sodros“ įmokas ir valstybės subsidiją – bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą“ – t. y. ši dalis bus perkelta į pirmos pakopos pensiją.

„Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė priminė, kad prašymus pasitraukti iš kaupimo pensijų fondų bendrovėms teikti galima kiekvieną ketvirtį, išmokos gyventojus pasieks maždaug per 15 dienų nuo jo pabaigos.

Šiemet minimali anuiteto riba padidėjo ir siekia 16 785 eurus (pernai – daugiau nei 10 tūkst. eurų), maksimali riba – 83 926 eurus. 

Antros pakopos pensijų fonduose sukaupus iki minimalios ribos arba maksimalią sumą, bus galima vienu kartu išsiimti visas šias lėšas.

„Jeigu žmogus sukaupė virš minimalios sumos, galima (lėšas – ELTA) išsiimti vienkartine išmoka“, – kalbėjo „Sodros“ atstovė.

D. Gerulytės teigimu, pensijų anuitetų fondų turtas praėjusių metų pabaigoje iš viso siekė 78 mln. eurų.

„Pensijų anuitetų fondo lėšas mes investuojame ir jau tris kartus indeksavome išmokas. Nors tokio įsipareigojimo mes neturime, tai yra mūsų siekiamybė“, – sakė ji.

„Sodros“ atstovės teigimu, pensijų anuitetai kasmet indeksuojami vidutiniškai 2,4 proc., tai atitinka euro zonos infliacijos lygį.

„Su Lietuvos infliacijos rodikliais yra gana sudėtinga lygintis, nes mes investuojame pasaulyje, Lietuva yra per maža, kad visas investicijas paliktume čia, todėl yra sudėtinga aplenkti lietuvišką infliaciją“, – aiškino ji.

Kaip skelbė ELTA, papildomai pensiją antroje pakopoje kaupiantys gyventojai iš jos gali laisvai trauktis nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos.

Nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų – vieną kartą iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėjo žmogus), taip pat – visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai. 

Taip pat galioja trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai galima be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.

Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. žmonių.