Rusakalbėse ugdymo įstaigose siūloma įvesti mokymąsi lietuviškai

Trečiadienį  spaudos konferencijoje Seime tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas pristatė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas.

Jo parengtas projektas numato, kad tautinių mažumų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose programos vykdomos valstybine (lietuvių) kalba. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, rusiškuose darželiuose būtų pradedama ugdyti tik lietuvių kalba.

„Taip darželinukai ir priešmokyklinukai daugiau laiko praleis palankioje kalbinėje aplinkoje, turės daugiau praktikos ir formuosis jų lietuvių kalbos vartojimo įgūdžiai“, – sako L. Kasčiūnas.

Priėmus įstatymo pataisas, tautinių mažumų mokyklose nuo 2028 m. rugsėjo 1 d. visuomeninio ugdymo dalykų būtų mokoma lietuvių kalba, dar po 2 metų – nuo 2030 rugsėjo 1 d. jau visi dalykai, išskyrus gimtosios kalbos mokymąsi, būtų mokomi lietuvių kalba.

Tai reikštų, kad, pavyzdžiui, rusiškose mokyklose būtų didinamas dalykų, mokomų lietuvių kalba, skaičius. Tačiau lenkiškų mokyklų šie pakeitimai nepaliestų, nes įstatyme siūloma numatyti išimtį ugdymui, kuris vykdomas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, kalba.

„Atsižvelgiant į Tautinių mažumų įstatymo  įtvirtintas nuostatas dėl tautinių mažumų, kurių rėmimas numatytas Lietuvos  dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su ES valstybėmis, (...) būtina pabrėžti, kad siūlomi pakeitimai de facto nekeičia iki šiol egzistavusio ugdymo reglamentavimo mokyklose, ugdymą vykdančiose lenkų tautinės mažumos kalba“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Švietimo įstatymo pataisomis taip pat siūloma sudaryti galimybę steigėjo sprendimu, pageidaujant mokiniams ir tėvams, tautinių mažumų mokyklose, darželiuose steigti klases ar grupes lietuvių kalba.

Tikimasi, kad tai taps veiksmingu instrumentu miestuose, kurie susiduria su mokyklų perpildymo problema, pavyzdžiui, Vilniuje, greitai steigti klases lietuvių ugdymo kalba. Parengti tokią įstatymo pataisą L. Kasčiūną  paskatino žiniasklaidoje nušviečiami atvejai, kai savivaldybės nesudaro sąlygų vykdyti ugdymą lietuvių kalba, todėl tokių mokyklų tinklą yra priversta kurti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Siekiant išvengti tokių situacijų, kai steigėjas galimai piktybiškai ignoruoja lietuviškai kalbančios bendruomenės dalies poreikius, siūloma nustatyti, kad klasių (grupių), kuriose ugdoma lietuvių kalba, steigimo pagrindu būtų tėvų ir mokinių pageidavimas, kurį įgyvendindamas steigėjas privalėtų priimti reikiamą sprendimą“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Siūloma formuluotė apimtų tiek darželius, tiek mokyklas.

Taip pat įstatymo pataisomis atsisakoma perteklinių procedūrų – mokymo valstybine (lietuvių) kalba įvedimas ar mokymo tautinės mažumos kalba pabaiga mokykloje nebūtų laikoma mokyklos struktūros pertvarka.

Užsieniečiai privalėtų mokytis valstybine kalba

Švietimo įstatymo pataisomis L. Kasčiūnas siūlo įteisinti užsieniečių (imigrantų) mokymą tik lietuvių kalba – t. y. jiems nebūtų sudaromos galimybės mokytis ugdymo įstaigose, pavyzdžiui, rusų kalba.

Jis siūlo įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad tautinių mažumų darželiuose ir mokyklose mokosi tik specifinė asmenų kategorija – Lietuvos Respublikos piliečiai, save priskiriantys tautinėms mažumoms. Trečiųjų šalių piliečiai savo kultūrine, kalbine patirtimi ir žiniomis, anot L. Kasčiūno, negali būti prilyginami tautinėms mažumoms, kaip tai apibrėžta Tautinių mažumų įstatyme.

Jo nuomone, užsienio valstybių piliečių vaikams, ypač atvykusiems iš buvusios SSRS, turėtų būti taikomas kitoks ugdymo būdas nei tautinėms mažumoms save priskiriančių Lietuvos piliečių vaikų atveju.

Priėmus įstatymo pataisas, anot L. Kasčiūno, būtų sprendžiamas imigrantų mokymo valstybine kalba klausimas – t. y. rusai, baltarusiai, ukrainiečiai būtų nukreipiami į valstybinius darželius ir mokyklas lietuvių ugdomąja kalba.

„Argi dabar atrodo teisinga, kai iš buvusios SSRS atvykę rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai eina į tautinėms mažumoms skirtus darželius ir mokyklas?“ – svarsto konservatorius L. Kasčiūnas.

Jis atkreipia dėmesį, kad nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko keli šimtai tūkstančių asmenų iš trečiųjų šalių (daugiausiai – Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos piliečių), kurių mokyklinio amžiaus vaikai pateko į valstybines ugdymo įstaigas, vykdančias ugdymą rusų kalba.

Parlamentaro duomenimis, tokias ugdymo įstaigas savo vaikams rinkosi tiek atvykstantys emigrantai iš Ukrainos,  Baltarusijos, Rusijos, tiek šią kalbą taip pat parenka iš azijinės buvusios SSRS dalies atvykusių vaikų tėvai (Tadžikistanas, Kirgizija, Uzbekistanas). Konservatoriaus pastebėjimais, šiuo metu vien Vilniaus miesto valstybinėse mokyklose yra apie 2 tūkst. mokinių (neskaitant besimokančių privačiose ugdymo įstaigose), atvykusių iš trečiųjų šalių ir tęsiančių ugdymą rusų kalba.

L. Kasčiūno nuomone, kalbinė atvykstančių trečiųjų valstybių piliečių integracija yra itin svarbus klausimas tiek pačiai valstybei, tiek sėkmingam jų funkcionavimui Lietuvoje.

„Būtina, kad valstybės lygiu būtų nustatoma tokia tautinėms mažumoms save priskiriančių asmenų ir užsienio valstybių piliečių mokymo(si) valstybinėse mokyklose tvarka, kuri ne tik maksimaliai atlieptų tikruosius mokinių poreikius (visų pirma siejant juos mokinių aukšto lietuvių kalbos mokėjimo lygio atveriamomis galimybėmis ir aukštesniais akademiniais pasiekimais), bet ir užkirstų kelią galimai tokių mokinių atskirčiai (kylančiai dėl nepakankamos lingvistinės kompetencijos ir „užsidarymu“ specifinėje kalbinėje ir kultūrinėje aplinkoje) ir su tuo susijusiu poveikiu nacionaliniam saugumui“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Šiuo metu Švietimo įstatymas leidžia ugdymo įstaigose, vykdančiose ugdymą tautinių mažumų kalba mokytis tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių piliečiams.

Galiojančiame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje asmenų vaikams sudaromos sąlygos mokytis valstybinės kalbos, valstybine kalba ir esant galimybei mokytis jų gimtosios kalbos.

Anot L. Kasčiūno, tai reiškia, kad  užsienio valstybių piliečių (aktualiausia atvykstantiems iš buvusių sovietų sąjungos respublikų) ugdymas lietuvių kalba nėra privalomas, pakanka, kad jie tik mokytųsi valstybinės kalbos.