Sabatausko paskyrimas Konstitucinio Teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai

Tokią išvadą KT padarė išnagrinėjęs Seimo narių grupės prašymą.

Į KT kreipęsi Seimo nariai tikino, jog parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovavęs J. Sabatauskas neatitinka šio teismo teisėjams keliamų reikalavimų – neturi 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo.

Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad, kaip matyti iš Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimo parengiamųjų dokumentų (be kita ko, paskirto teisėjo biografijos), paskirtasis KT teisėjas J. Sabatauskas teisės magistro laipsnį įgijo 2003 m. Įgijęs universitetinį aukštąjį teisinį išsilavinimą, jis nuo to laiko ėjo Seimo nario pareigas.

Pasak pareiškėjos, asmuo, turintis ilgametę Seimo nario patirtį ir Seimo nario kaip profesionalaus politiko darbo stažą, negali būti laikomas turinčiu teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą, todėl Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas, kuriuo į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas paskirtas asmuo, turintis tik Seimo nario darbo stažą ir neturintis reikiamo teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažo, prieštarauja Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatoms.

Kreipimąsi, kurį KT priėmė nagrinėti, pasirašė 32 Seimo nariai, priklausantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai, Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei.

ELTA primena, kad spalį Seimas slaptu balsavimu paskyrė J. Sabatauską ir Artūrą Driuką KT teisėjais. 

Tuo metu prezidento teiktas kandidatas į KT Haroldas Šinkūnas iš pradžių nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo. Po antro pateikimo parlamentas lapkričio pabaigoje H. Šinkūno kandidatūrai į KT teisėjus pritarė.

KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.