Šalia Brazausko nenori būti palaidoti ne tik kiti prezidentai, bet ir našlė Kristina

A. Brazausko kapu vangiai rūpinasi ir valstybė, ir našlė, kuri yra prabilusi, jog po mirties nenori būti palaidota šalia A. Brazausko.

„Alpo dėl to Brazausko, dabar žvakelės neuždega... Žodžio nebuvo galima blogo pasakyti apie A. Brazauską“, – sako viena vilnietė, užsukusi apžiūrėti Prezidento kapą Antakalnio kapinėse.

Savivaldybės atstovai patvirtina, kad už dvivietę kapavietę Prezidentų panteone atsakinga A. Brazausko našlė Kristina Brazauskienė. Ji, kaip prisimena vienas Prezidentų kalnelio įkūrimo iniciatorių, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, Prezidentų kalnelio įkūrimui pritarė labiausiai.

„Jeigu taip tiesiai šviesiai, savo tvirtą žodį tarė Algirdo Brazausko našlė Kristina“, – teigia Č. Juršėnas.

Dabar moteris kalba kitaip. Susisiekus telefonu, ponia Kristina atvirauja – gyvena ne Lietuvoje, čia lankosi retai ir kalbėdama apie ateities planus atskleidžia – prabėgus kone trylikai metų po Prezidento A. Brazausko mirties ne tik nenori per daug diskutuoti apie Panteoną, bet ir ateityje šalia prezidento dvivietėje kapavietėje nesiguls.

„Ne, aš jau nepretenduoju. Kur mane palaidos, ten ir gulsiu. Man nesvarbu“, – sako K. Brazauskienė.

Tiesa, ponia K. Brazauskienė neatskleidžia, kodėl nenorėtų amžinojo poilsio atgulti šalia Prezidento. Kol kas prieš daugiau nei dešimtį metų įkurtas Prezidentų panteonas – pustuštis. 

Steigiant Panteoną pinigai leisti neskaidriai

Be prezidento A. Brazausko ten perlaidotas 2018 m. Našlaičių kapinėse rastas partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Idėja šioje Antakalnio kapinių vietoje, prie pat Signatarų kalnelio, laidoti šalies vadovus ir jų antrąsias puses gimė prabėgus metams po prezidento A. Brazausko mirties. 

„Ilgai ginčijomės su Vilniaus miesto savivaldybe, prisimenu, kad rašiau laišką, ne piktą, bet rimtą laišką, ir buvo sutarta, kad bus skiriamas tas plotas“, – prisimena signataras Č. Juršėnas.

Tuomet esą savivaldybė prieštaravo, jog specialios vietos nei Signatarams, nei Prezidentams nereikia. Neva jie gali atgulti savo gimtinėje.

„Žinoma, dažniausiai sakoma, ten kur jie gimė... aš labai atsiprašau, bet kai kurie tai gimę Sibire, kaip Vytenis Andriukaitis. Tai ką, tenai jį laidoti?“ – klausia buvęs Seimo pirmininkas.

Savivaldybė patvirtina 2019 m. gavusi Kultūros ministerijos nurodymą, jog šalia Signatarų turi atsirasti vieta ir Prezidento kalneliui, tai ir buvo padaryta.

Ministerija to jau net neprisimena. Tad, kam konkrečiai išleisti 3 mln. litų, iš kurių 300 tūkst. atiteko būtent šiai vietai, niekas dabar atsakyti negali, nes projektas ir kiti su juo susiję dokumentai dingo.

„Na, nebuvo taip, kad nusiskaičiavo pinigus ir buvo vykdomi darbai, aš pati atsimenu.

Bet nei to projekto vedžiau, nei kontroliavau, buvo aukštesnių žmonių, bet labai gaila, jie nebedirba savivaldybėje“, – sako savivaldybės atstovė Judita Nauckuvienė.

Ir valdininkai, ir kai kurie politikai it per miglą prisimena, jog ten turėjo būti itin reprezentatyvi vieta – be dar 19 vietų valstybės vadovams ir jų artimiesiems, turėjo būti įrengta speciali vieta renginiams.

Ypatingas dėmesys turėjo būti skirtas apšvietimui, priežiūrai, bet kapines prižiūrinčios įmonės atstovas sako, jog šiandien kažkaip ypatingai šios vietos prižiūrėti iš savivaldybės nurodymų nėra.

„Visos paveldo kapinės, tai įeina ir Antakalnis, ir Rasos, yra šienaujamos 5 kartus per sezoną.

Nėra išskiriama, kad tai – panteonas, yra bendras kapinių plotas, kuris prižiūrimas vienodai“, – tikina „Ecoservice“ kapinių priežiūros ir administravimo vadovas Darius Jakutonis.

Kur nori būti palaidoti buvę prezidentai

Pagal projektą, esą Prezidentų panteonas turėjo būti ir išeivijoje mirusių, ir čia perlaidotų Lietuvos vadovų amžinojo poilsio vieta. Tik štai Prezidentas Antanas Smetona ir toliau ilsisi JAV, Prezidento Kazio Griniaus sesers anūkas nė neįsivaizduoja, jog urna su K. Griniaus pelenais, prieš beveik 30 metų atvežta iš JAV ir perlaidota prie Marijampolės, galėtų dar kartą būti perlaidota Vilniuje.

„Laiškuose į Lietuvą, ypatingai po jo mirties, sūnus Liūtas rašydavo, kad Prezidento pageidavimas buvo maumedžių giraitėje, prie Ažuolų Būdos, šalia savo tėviškės. Jis ten mėgdavo pasivaikščioti, ypatingai vokiečių okupacijos metais. Kai buvo ištremtas gyveno Selemoje“, – pasakoja K. Griniaus giminaitis Stanislovas Šimanauskas.

Prezidentas Aleksandras Stulginskis taip pat ilsisi Kauno kapinėse. Tad apie Prezidentų kalnelį, panašu, nesvarsto ir jo artimieji. Aiškėja, kad neplanuoja amžinojo poilsio Antakalnio kapinėse atgulti ar savo antrąsias puses laidoti ir dabartiniai vadovai. 

Prieš tris savaites mirusią žmoną Almą Adamkienę Kaune palaidojęs Prezidentas Valdas Adamkus taip pat parodė, jog jo amžino poilsio vieta bus tikrai ne Antakalnio kapinės. Vadinamame Prezidentų kalnelyje savo žmonos nelaidojo ir pats amžino poilsio neketina atgulti ir Aukščiausiosios tarybos – Atkuriamojo Seimo vadovas Vytautas Landsbergis. Į kamerą nekalba, bet telefonu profesorius atvirauja – vietą jis nusižiūrėjęs istorinėse Rasų kapinėse, šalia tėvų. 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios tėvai ilsisi Karveliškių kapinėse, savo ateities planų taip pat neatskleidžia. Signatras Virgilijus Kačinskas nesistebi – prie Brazausko dalis nenori ar nenorėtų gultis dėl įvairių priežasčių. 

„Jeigu aš būčiau prezidentas, tai šalia kito prezidento nenorėčiau būti palaidotas. Nes... na, gali būti ideologija, gali būti pažiūros, gali būti įvairūs dalykai“, – tikina signataras Virgilijus Kačinskas.

tv3.lt