Šalyje dirbančių užsieniečių per metus padaugėjo 18 proc.

Jų skaičius liepos pradžioje siekė 150,5 tūkst., iš jų 138,3 tūkst. – 132-iejų trečiųjų šalių piliečiai, 12,2 tūkst. – turintys Europos Sąjungos šalių pilietybę. 

Net pustrečio karto padidėjo šalyje dirbančių Indijos piliečių – per metus jų atvyko 2,5 tūkst., dukart išaugo uzbekų skaičius – 3,4 tūkst., pusantro karto – tadžikų ir azerbaidžaniečių – atitinkamai 1,9 tūkst. ir 1,5 tūkst. daugiau. 

Šiemet mažiausiai augo atvykusių rusų skaičius – Lietuvoje jų pradėjo dirbti tik 26. Ukrainiečių darbo rinkoje padaugėjo 1,7 tūkst. tūkst., baltarusių – 4,3 tūkst.

Pasak Užimtumo tarnybos, pirmą kartą tarp dvidešimties trečiųjų šalių, kurių piliečių daugiausia dirba Lietuvoje, atsidūrė Zimbabvė ir Bangladešas: liepos 1 dieną dirbo daugiau nei 200 Zimbabvės piliečių, kai prieš metus jų skaičius nesiekė nė dešimties. Dauguma jų – sunkvežimių vairuotojai, įsidarbinę Kaune.

Bangladešo piliečių šalyje jau dirba 300, prieš metus buvo pusšimtis. Didžioji dalis – suvirintojai, dirbantys Klaipėdos įmonėse.

„Su darbuotojų trūkumu dėl senstančios visuomenės susiduria dauguma valstybių, todėl darbo jėgos migracija tampa vis aktyvesnė. Ne išimtis ir Lietuva.

Užsieniečiai dažniausiai užpildo trūkstamos kvalifikacijos profesijų spragas, padeda spręsti darbo rinkos disbalanso problemas“, – pranešime teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Atvykėlių iš Afrikos Lietuvoje yra 1,4 tūkst. (pernai – 800): iš Nigerijos (330), Zimbabvės (216), Kamerūno (179), Egipto (175), Maroko (134), Ganos (95), Alžyro (39), Kenijos (35), Tuniso (28), Eritrėjos (21), Pietų Afrikos Respublikos (20).

Daugiausia jų dirba vidutinės kvalifikacijos darbus (52 proc.), aukštos kvalifikacijos (29 proc.) bei nekvalifikuotus (19 proc.) darbus Vilniaus ir Kauno miestuose.  

Pasak J. Zemblytės, užsieniečiai dažniausiai papildo vietos darbo jėgą arba užima darbo vietas, kurių vietos gyventojai nesirenka dėl prastesnių darbo sąlygų ir mažo darbo užmokesčio.

Liepos 1 dienos duomenimis, pusė Lietuvoje įdarbintų trečiųjų šalių piliečių (74,1 tūkst.) dirbo transporto ir saugojimo veiklą vykdančios įmonėse, apie šeštadalį – statybos sektoriuje (24 tūkst.), taip pat apdirbamosios gamybos (14,5 tūkst.), informacijos ir ryšių (5,9 tūkst.) trečiųjų šalių piliečių, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (5,4 tūkst.) sektoriuose.