Saulius Skvernelis: norisi, kad antrojo jūros vėjo parko rangovu taptų valstybės įmonė

„Konkursas turi būti konkursas, o ne pasirinkimas iš vieno arba vienintelio paslaugos teikėjo. Jeigu mes turime valstybės įmones, aišku, norisi, kad šita veikla būtų daroma valstybės įmonių, nes tai yra irgi mums labai svarbu, nes valstybės įmonės, uždirbančios dividendus, jos moka į valstybės biudžetą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

Apie tai, kad antrojo vėjo parko konkurse dalyvaus, paskelbė valstybės energetikos įmonių grupė „Ignitis“, laimėjusi ir pirmąjį aukcioną 2023 m.

Antrojo vėjo parko aukciono sąlygos buvo supaprastintos, Seimas jį leido laimėti ir vienai dalyvavusiai įmonei. Taip pat Seimas vasarą nustatė 15 metų valstybės skatinimo laikotarpį, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengtų investuotojui, didesnei – skirtumą grąžintų vystytojas. Šią valstybės paramą būtina derinti su EK.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas anksčiau sakė, kad ministerija šiuo metu atlieka konkurso vertinimą. 

Skelbiama, jog baigus analizę įmanomi įvairūs antrojo jūrinio vėjo parko aukciono scenarijai, tarp jų – ir radikalūs, projektą tęsiant be pokyčių ar iš viso stabdant, taip pat tarpinis scenarijus, kai būtų tik padaryta pakeitimų esamame projekte.

S. Skvernelis pakartojo besitikintis, jog Vyriausybė išgirs reikalavimą, kad konkurso vystymo kaštai nebūtų perkelti ant elektros vartotojų pečių, įtraukiant juos į galutinį tarifą, ir tvirtino pritariantis konkurso sąlygų peržiūrai.

„Aš tikrai pritariu tam, kas dabar vyksta, jog šitas projektas, jis būtų peržiūrėtas taip, kad vadinamieji socializacijos kaštai nebūtų susieti tik su vartotoju“, – tikino S. Skvernelis.

Tiesa, Seimo pirmininkas teigė iš „Orlen“ vadovo išgirdęs, jog koncernas pradeda įgyvendinti jūros vėjo parko projektą šalia Gdansko, todėl ši įmonės patirtis taip pat gali būti naudinga Lietuvai.

„Mes turime laiko iki, kiek pamenu, kovo 18 d., kai ateis paskutinė diena pateikti siūlymą. Tačiau mes svarstome dalyvauti (antrojo jūrinio vėjo parko konkurse – ELTA)“, – ankstesnius planus vystyti ir Lietuvos vėjo parką patvirtino „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fąfara.

Seimo Audito komitetui bei Energetikos ir darbios plėtros komisijai siūlant stabdyti konkursą, kol nebus atlikta tinkama projekto finansinių kaštų ir naudos analizė, o Energetikos ministerijai planuojant esamo aukciono sąlygas koreguoti, I. Fąfara pabrėžė, kad įmonė galės reaguoti tik į priimtus galutinius sprendimus.

„Iš mūsų perspektyvos, svarbiausia yra tai, koks sprendimas bus vykdomas ir koks bus reguliavimas nustatytas. Mes galime tik reaguoti (į sprendimus – ELTA)“, – sakė „Orlen“ vadovas.

ELTA primena, kad VERT antrąjį konkursą paskelbė pernai lapkričio 18 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paskelbtame konkurse įtvirtintas elektros kainos pardavimo diapazonas nuo 75 iki 125 eurų už megavatvalandę (MWh).

Antrojo vėjo parko aukciono sąlygos buvo supaprastintos, jį leista laimėti ir vienai dalyvavusiai įmonei. Taip pat Seimas vasarą nustatė 15 metų valstybės skatinimo laikotarpį, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengtų investuotojui, didesnei – skirtumą grąžintų vystytojas. Šią valstybės paramą būtina derinti su EK.

Antrojo konkurso dalyviai galės pasiūlyti elektrinių plėtros jūroje vystymo mokestį valstybei, kurio minimali suma turės siekti bent 5 mln. eurų, kiekvienas dalyvis realiuoju laiku turės siūlyti mažiausiai minėta suma didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai.

Potencialų antrojo konkurso laimėtoją tikimąsi paskelbti balandžio antroje pusėje, tuomet jį iki 60 kalendorinių dienų laikotarpiu turėtų įvertinti vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.

Kaip skelbta anksčiau, du vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų užtikrinti maždaug pusę viso Lietuvos elektros poreikio.

Antrajame aukcione dalyvaus valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Ignitis“, tai svarsto Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.

Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.

Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).