Seimas pakartotinai svarstys Romuvos pripažinimą

Gruodžio 7 d., antradienį, Seime pakartotinai turėtų būti svarstomas Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ pripažinimo valstybėje klausimas. 

Pirmą kartą Seimas atmetė prašymą šiai religinei bendrijai suteikti valstybės pripažinimą, todėl bendrija kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių teismą, kurio sprendimas, priimtas birželio mėnesį, jai buvo palankus. 

Seimo narių sprendimas buvo neteisėtas

2019 m. birželio 27 d. Seimas svarstė, ar suteikti Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ valstybės pripažįstamos religijos bendrijos statusą.

Tuomet vos kelių balsų persvara buvo nuspręsta valstybės pripažinimo „Romuvai“ nesuteikti, nors LR Teisingumo ministerijos išvadoje buvo išdėstyta, kad  „Romuva“ atitinka visus Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytus reikalavimus, keliamus valstybės pripažinimo siekiančiai religinei bendrijai.

„Sprendimas nesuteikti mums pripažinimo buvo politinis žingsnis, kuriuo siekta sumenkinti mūsų tikėjimo svarbą ir autoritetą, kartu pažeminant ir žmones, einančius mūsų protėvių baltų keliu“, – sakė „Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė.

Pasak jos, Seimo nariai turėjo įvertinti ar „Romuva“ atitinka reikalavimus valstybės pripažinimui gauti, tačiau posėdžio diskusijose įsivyravo svarstymai apie tikėjimą į tikrą ar geresnį Dievą, pasigirdo kaltinimai esą „Romuva“ vykdo Kremliaus instrukcijas, Dugino politiką ir pan.

„Visa tai paneigė Vilniaus apygardos administracinis teismas. 2020 m. liepos 10 d. byloje pagal Žygimanto Pavilionio skundą atsakovams Seimo kanceliarijai bei Etikos ir procedūrų komisijai, teismas nusprendė, kad „jokių oficialių duomenų dėl bendrijos „Romuva“ sąsajų su Kremliumi iš Valstybės saugumo departamento bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nebuvo gauta, kad tokie pasisakymai neatitinka objektyvios tiesos, kad jie pasižymi pabrėžtinai neigiamu, įžeidžiančiu atspalviu ir yra išsakyti peržengiant žodžio laisvės ribas, kad minėtas Seimo narys pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus.

Teismas taip pat neabejojo, kad tokia informacija buvo paskleista sąmoningai, siekiant padaryti žalą bendrijos „Romuva“ reputacijai ir pakirsti pasitikėjimą šia religine bendrija visuomenės akyse“, – sakė I. Trinkūnienė.

Kaip žinia, 2019 m. rugsėjyje „Romuva“ Seimo sprendimą apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT).

2021 m. birželio 8 d. EŽTT byloje Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą nustatė, kad Seimas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 str. (Minties, sąžinės ir religijos laisvė) kartu su Konvencijos 14 str. (Diskriminacijos draudimas) ir Konvencijos 13 str. (Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę).

Teismas nustatė, kad nėra pagrindo abejoti „Romuvos“ religiniu pobūdžiu, kad „Romuvos“ atrama visuomenėje yra pakankama, nusprendė, kad „Romuva“ buvo traktuojama skirtingai nei kitos religinės bendrijos, kurios buvo panašioje situacijoje.

EŽTT pabrėžė, kad, Seimas traktuodamas „Romuvą“ skirtingai nei kitas religijas pažeidė vieną iš Konvencijos 14-ojo straipsnio garantų – teisę į religijos laisvę be jokios diskriminacijos.

EŽTT sprendime buvo pažymėta ir tai, kad Seimo nariams buvo išplatintas Lietuvos vyskupų konferencijos laiškas tuo metu, kai vyko pripažinimo procesas kitai netradicinei religinei bendrijai ir, kad tai neprisidėjo prie religinės darnos bei tolerancijos demokratinėje visuomenėje.

Teismas priėjo išvados, kad Seimo nariai, balsavę prieš valstybės pripažinimo suteikimą nebuvo neutralūs ir nešališki.

„Romuvai“ pripažinimas turi simbolinę prasmę

Pasak „Romuvos“ vadovės valstybės pripažinimas bendruomenei būtų reikšmingas kaip oraus gyvavimo savo valstybėje užtikrinimas.

Šis įteisinimas būtų svarbus daugeliui bendruomenės narių, nes leistų jaustis pilnaverčiais piliečiais, galinčiais naudotis šalies Konstitucijos ir įstatymų užtikrinama  tikėjimo laisve.

„Tikiuosi, kad Seimo nariai priimdami sprendimą šį kartą pakils virš savo konfesinių ar politinių motyvų ir, vadovaudamiesi pagarbos bei darnos nuostata, nepriešins savo piliečių pagal pasaulėžiūrą ir tikėjimą.

 Nes religinės įvairovės puoselėjimas yra gyvybiškai svarbus viešajai tvarkai ir darnai, demokratinės visuomenės išlikimui“, – vylėsi „Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė.

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“  yra viena sparčiausiai gausėjančių religinių bendrijų. Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst., o 2011 metais - jau 5,1 tūkst. gyventojų. 

„Romuva“ Lietuvoje buvo įregistruota  atgavus nepriklausomybę, kai tik buvo suteikta tokia galimybė – 1992 metais. Pagal dabar galiojančią tvarką dėl valstybės pripažinimo bendruomenės gali kreiptis praėjus 25 metams nuo  jų pirminės teisinės registracijos.

Sidebar placeholder