Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė balsavimo išvakarėse BNS teigė, kad reforma pakeis visą neįgalumo nustatymo sistemą.
„Daugiau į nustatymo procesą yra įtraukiama socialinių kriterijų, nebedominuos medicininiai kriterijai. Daugiau bus žiūrima į individualią žmogaus situaciją, vertinama konkreti situacija, o pagalbos planas planuojamas žvelgiant į žmogų, o ne į diagnozes ar formalius popierių išrašus“, – BNS sakė M. Lingė.
Pasak jo, nauja tvarka didins paslaugų neįgaliesiems prieinamumą ir apimtį, daugiau jų žmonės sulauks ankstyvosiose neįgalumo nustatymo stadijose, ko dabar pasigendama.
Taip pat, anot jo, stiprinamas nevyriausybinių organizacijų vaidmuo, kurio per reformos svarstymus Seime pasigedo opozicija.
„Projektas keitė savo pirminį vaizdą, koks buvo ministerijos (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – BNS) atneštas“, – kalbėjo M. Lingė.
Projekte numatytas naujas neįgalumo lygio bei individualios pagalbos išlaidų kompensavimas ir terminai, įteisinami koordinatoriai, atstosiantys vadinamuosius atvejo vadybininkus.
Pataisomis siūloma pertvarkyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą bei Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis – vietoj jų įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą.
„Galės greičiau sprendimai vaikščioti“, – teigė M. Lingė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės duomenimis, dabar Lietuvoje yra 220 tūkst. negalią turinčių žmonių, o kasmet ji nustatoma virš 20 tūkst. gyventojų.
Ministerija tikisi, kad 2025 metais 38 proc., o 2030 metais 42 proc. žmonių su negalia pasinaudotų socialinės įtraukties priemonėmis, skirtomis jų atskirčiai mažinti.
Taip pat norima, kad dirbančių darbingo amžiaus žmonių su negalia dalis 2025 metais sudarytų 39 proc., o 2030 metais – 47 proc., pernai šis rodiklis siekė 29 procentus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą