„Antrasis atliekų gyvenimas ir panaudojimas turi tapti ne planu, o faktu atliekų tvarkyme. Tuo tarpu sąvartynas turi tapti praeities reliktu. Nuo kitų metų sudarome visas sąlygas kokybiškam atliekų rūšiavimui bei tvarkymui, dabar visi įrankiai Lietuvą paversti beatlieke šalimi yra savivaldybių rankose“, – po įstatymų priėmimo teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Sąvartynas gali ir turi būti pati nepatraukliausia atliekų tvarkymo alternatyva. Sąlygos gyventojams tinkamai tvarkyti atliekas sudarytos: plečiama komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema, įtvirtintos pareigos savivaldybėms ir gamintojų ir importuotojų organizacijoms organizuoti pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimą bei sutvarkymą, finansuoti infrastruktūros įrengimą, priežiūrą, plėtrą ir atnaujinimą, šviesti gyventojus apie tinkamą atliekų rūšiavimą. Šių tikslų siekimui investuojamos ES ir valstybės biudžeto lėšos.
Siekiama, kad iki 2030 m. šalies sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų, todėl sąvartynai turėtų tapti galutine stotele tik toms atliekoms, kurių neįmanoma perdirbti ar kitaip panaudoti. 2020 m. šis rodiklis siekė 17 proc.
Naujasis mokestis turėtų atgrasyti ne tik nuo sąvartynų plėtros, bet ir užkirsti kelią atliekų importui iš kitų šalių.
Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, mokesčio tarifas už nepavojingųjų atliekų šalinimą sąvartyne didinamas nuo 10 iki 50 eurų už toną. Net ir nustačius tokį tarifą, Lietuva vis tiek lieka pigiausių sąvartynų šalis. Kaimyninėse valstybėse sąvartyno mokestis yra didesnis: Latvijoje – nuo 2022 m. 80 Eur/t, Lenkijoje – 61 Eur/t, Estijoje nuo 2022 m. – 90 Eur/t.
Į mokėtojų už aplinkos teršimą sąrašą įtraukti subjektai, eksploatuojantys organinius tirpiklius naudojančius įrenginius. Tokių įrenginių savininkai ir veiklų vykdytojai, kurių Lietuvoje dabar yra 117, turės mokėti aplinkos taršos mokesčius, ir tai skatins juos pereiti prie labiau ekologiškų alternatyvų.
Atliekų tvarkymo įstatymo pataisomis reguliuojama komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įgaliojama tvirtinti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos regioninę kainą ir nustatyti viršutinę atliekų deginimo 1 tonos įkainio ribą. Taip bus eliminuota galima rizika dirbtinai kelti atliekų deginimo kainas.
Pataisos leis sukurti aiškesnę, skaidresnę ir efektyvesnę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimo sistemą, vengiant perteklinių investicijų ir su jomis susijusių eksploatacinių sąnaudų, kurios didintų atliekų turėtojų mokamos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą dydį.
Įmoka arba rinkliava nedidės, jeigu visi atliekų tvarkymo proceso dalyviai vykdys savo pareigas. Gyventojai turi maksimaliai išrūšiuoti pakuočių ir kitas atliekas, pagal galimybes kompostuoti maisto atliekas, kad sumažėtų mišrių atliekų dalis. Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai turėtų iš mišrių atliekų išrūšiuoti perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamas atliekas, kurių neišrūšiavo gyventojai.
Sąvartyno sąnaudos sumažės iki nereikšmingų, jeigu sistema veiks optimaliai – visos atliekos bus panaudojamos kaip antrinės žaliavos arba energijai gauti. Savivaldybėms artimiausiu metu sukūrus tekstilės ir maisto atliekų surinkimą, žiediniam atliekų procesui bus sudarytos visos sąlygos ir sąvartynuose bus šalinami tik likučiai. Į juos nebepateks ir po atliekų deginimo likę pelenai bei šlakas, jie bus panaudoti keliams tiesti, statybų darbams.
Susidarius minimaliam niekur nebepanaudojamų atliekų kiekiui, nebelieka už ką mokėti – tokiu atveju sąvartyno mokestis neturi įtakos galutinei komunalinių atliekų tvarkymo kainai.
Minėtosios įstatymų pataisos sudarys palankias sąlygas išnaudoti sukurtus atliekų tvarkymo pajėgumus ekonomiškai naudingiausiu būdu, energijos gamybai, be to, skatins tas ekonomikos veiklas, kurios prisitaikiusios prie uždaro žiedinio ciklo, geba efektyviausiai paversti atliekas žaliavomis kito gaminio ar produkto gamybai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą