Parlamentarai balsuos dėl Darbo kodekso pataisų, kurios leis darbuotojų prastovas skelbti tik tada, jei dėl karantino, ekstremalios situacijos būtų ribojama konkretaus verslo veikla.
Prastovų nebūtų galima skelbti vien todėl, kad paskelbta ekstremali situacija arba karantinas, sumažėjo klientų srautai ar darbo krūvis, darbuotojai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ar jie nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo.
Darbdavius norima įpareigoti Valstybinei darbo inspekcijai pranešti ne tik apie prastovos pradžią, bet ir pabaigą bei pratęsimą. Tai reikėtų padaryti prieš vieną darbo dieną arba pamainą iki prastovos paskelbimo, o ne per vieną dieną po to, kaip yra dabar.
Skelbsiantys dalinę prastovą, kai darbo laikas sutrumpinamas ne mažiau kaip 40 proc., – darbdaviai privalėtų raštu nurodyti dienas, kai bus dirbama, darbo valandų pradžią ir pabaigą bei prastovos laiką.
Dar viena pataisa numato, kad per visą prastovos laiką darbuotojams turi būti mokama ne mažiau kaip minimali mėnesio alga (MMA), kuri nuo sausio siekia 730 eurų. Dabar pirmą mėnesį mokama MMA dydžio alga, o vėliau – 40 proc. MMA.
Pakeitimų iniciatorius Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė BNS yra sakęs, kad griežtinimas būtinas, nes karantinai dėl koronaviruso parodė, kad darbdaviai prastovomis piktnaudžiavo – nustatyta atvejų, kai prastovose turėję būti žmonės dirbo ir taip neteisėtai naudojosi valstybės parama.
2021 metais sausį-rugpjūtį Valstybinė darbo inspekcija tikrino 2780 įmones ir nustatė 197 pažeidimus dėl prastovų.
Užimtumo tarnyba nuo karantino pradžios 2020 metų pavasarį iki 2021 metų rugpjūčio pabaigos išmokėjo 517,9 mln. eurų subsidijų už 390 tūkst. darbuotojų prastovas. Parama pasinaudojo 31,5 tūkst. darbdavių.
Dar 29 tūkst. darbdavių išmokėta 622,6 mln. eurų subsidijų darbuotojams pradėjus dirbti po prastovų, taip pat įdarbinusiems tarnybos siunčiamus bedarbius. Pinigai pasiekė 284,5 tūkst. žmonių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą