Seime siūloma keisti Konstituciją ir esant būtinybei leisti šalyje dislokuoti branduolinį ginklą

Šis Konstitucijos straipsnis numato, kad šalies teritorijoje negali būti tiek masinio naikinimo ginklų, tiek užsienio valstybių karinių bazių – tai reiškia absoliutų draudimą, ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo NATO kolektyvinės gynybos poreikių ar Rusijos agresijos grėsmės.

Tai taip pat reiškia, jog Lietuvoje dabar būti branduolinių ginklų negali būti dislokuota net ir tuo atveju, jei tai būtų vertinama kaip būtina NATO atgrasymo sistemos dalis arba jeigu to reikėtų Lietuvos bei sąjungininkų gynybai.

„Įstatymo projektu siūloma pripažinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnį netekusiu galios. Siūlomu pakeitimu būtų pašalintas iš anksto nustatytas konstitucinis apribojimas Lietuvos Respublikai, kilus agresijos grėsmei ar agresijos atveju, pasinaudoti visu NATO atgrasymo potencialu“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Numatyta, kad pašalinus šią konstitucinę nuostatą, bus sudarytos teisinės prielaidos agresijos grėsmės ar atveju Lietuvai kartu su sąjungininkais spręsti dėl visų NATO atgrasymo priemonių pasitelkimo šalies teritorijoje, bus demontruojama, kad Lietuva savo nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką gins visomis kolektyvinės gynybos priemonėmis.

Anot jo, nuo Konstitucijos priėmimo šalies saugumo aplinka, tarptautinė padėtis ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonės iš esmės pasikeitė, saugumo padėtis Europoje pastaraisiais metais reikšmingai pablogėjo, Rusijai toliau vykdant agresiją prieš Ukrainą, eskaluojant branduolinę retoriką, stiprinant karinius pajėgumus Kaliningrade ir Baltarusijoje.

Kaip skelbiama, NATO branduolinis atgrasymas yra viena iš esminių Aljanso kolektyvinės gynybos architektūros dalių, taip siekiama išsaugoti taiką, užkirsti kelią branduoliniam šantažui ir prievartai, užtikrinti patikimą atgrasymą.

Projekto autorių teigimu, ši atgrasymo sistema, kaip kolektyvinės gynybos dalis, veikia jau daugelį dešimtmečių ir yra vienas svarbiausių veiksnių, mažinančių plataus masto agresijos prieš Aljansą riziką.

„Atsižvelgiant į tai, (…) konstitucinio lygmens draudimas, neleidžiantis Lietuvos (…) teritorijoje būti branduoliniams ginklams, kilus agresijos grėsmei, agresijos atveju ar kolektyvinės gynybos atveju neatitinka pasikeitusios saugumo aplinkos ir (…) nacionalinio saugumo interesų“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Konstitucijos keitimo iniciatorių teigimu, nė viena NATO valstybė neturi konstitucinio lygmens apribojimų dislokuoti branduolinius ginklus savo teritorijose, o absoliuti NATO valstybių dauguma neturi įstatymo lygmens draudimų, jų neturi ir reginio valstybės – Latvija, Estija ir Lenkija, birželį įstatymus pakeitė Suomija.

Kaip skelbė ELTA, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Seimo frakcijomis aptarė Konstitucijos keitimą dėl branduolinio ginklo buvimo.

Politinių jėgų atstovai teigė, jog visų nuomonės sutampa – šalis turi būti apsaugota kuo operatyviau ir iniciatyva būtų palaikoma. Tiesa, išsiskyrė pozicijos, kieno prerogatyva turėtų būti keičiama Konstitucija – politiniu Seimo sprendimu ar referendumu.

Tam, kad Konstitucija būtų pakeista, Seime reikia 94 parlamentarų balsų.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad galutinį sprendimą realu priimti iki parlamento rudens sesijos pabaigos.

Kaip skelbta, Lietuvoje ši iniciatyva bręsta Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) svarstant galimybę dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose NATO priklausančiose Europos valstybėse.

„Financial Times“ skelbė, kad NATO rytinio sparno šalys, įskaitant Lenkiją ir kai kurias Baltijos valstybes, yra suinteresuotos galimybe įkurti bazes, kuriose būtų dislokuoti orlaiviai ir jų įgulos. Taip pat pažymima, kad šiuo klausimu NATO struktūrose vyksta diskusijos.