Tačiau neatsisakoma ir dabartinio modelio – ir toliau LRT būtų skiriama 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. akcizų pajamų, bet šie asignavimai negalėtų augti sparčiau nei praėjusiais metais augo BVP.
Komitetas pritarė, kad LRT finansavimo „grindys“ negalėtų pažemėti labiau nei vidutiniškai LRT biudžetas siektų trejus paskutinius metus.
Už tokius siūlymus balsavo aštuoni komiteto nariai, prieš du.
M. Lingės teigimu, LRT finansavimo pakeitimai būtini, kad ateityje LRT finansavimui nebūtų daroma politinės įtakos.
„Norime pasiūlyti tokias sąlygas, kad kokie bebūtų priimti sprendimai, jie nebebūtų kaitaliojami ir būtų aiškiai susitarta, kuo pagrįstas augimas“, – kalbėjo M. Lingė.
Konservatorė Liudvika Pociūnienė siekį keisti LRT finansavimo modelį pavadino grubia politine klaida. Pasak jos, gaila, kad į klausimo nagrinėjimą neįtrauktas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
„LRT laiko platų frontą hibridiniame kare“, – teigė parlamentarė.
LRT tarybos narys Jonas Staselis teigė, jog modelio keitimas būtų didelis „smūgis šalies demokratijai“. Jis įspėjo, kad keičiant LRT finansavimą nuo visuomeninio transliuotojo bus grįžtama prie valstybinės televizijos.
„Užsienio organizacijos stebi ne tik priimamus teisės aktus, bet ir kaip dėl jų vyksta diskusijos“, – sakė J. Staselis.
LRT tarybos vicepirmininkės Irenos Vaišvilaitės teigimu, BVP nėra objektyvus dalykas.
„Tokie sprendimai kelia grėsmę nacionalinio transliuoto galimybei atlikti savo misiją“, – pareiškė ji.
LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė komitete pabrėžė, kad LRT finansavimą sieti su BVP „yra blogai“, nes, pavyzdžiui, faktinės infliacijos metu LRT biudžetas mažėtų.
„Visuomeniniam transliuotojui turi būti skirtas deramas finansavimas. Mūsų manymu, LRT finansavimo ribojimas atsitiktine tvarka parinktais ekonominiais rodikliais, pavyzdžiui, BVP, prieštarauja Konstitucijai ir griaunamas nusistovėjęs pasiteisinęs modelis, kuris buvo laikomas pavyzdiniu ir nebelieka prognozuojamumo“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Nominalus BVP nėra koreguojamas atsižvelgiant į infliaciją ir kainų pokyčius. Dėl to galėtų trikti finansavimo užtikrinimas. Faktinės infliacijos metu LRT finansavimas gali mažėti. BVP yra nevienareikšmis rodiklis, apskaičiuojamas keliais skirtingais būdais“, – kalbėjo LRT vadovė.
Pasak jos, įrengti slėptuves, pasirengti rezerviniams transliavimams, korespondentų punktų užsienyje steigimui, archyvų kopijų iškėlimui iki 2032 metų LRT papildomai reikėtų 14 mln. eurų.
LRT generalinė direktorė siūlė kompromisą – LRT skiriamą valstybės pajamų iš akcizų dalį sumažinti nuo 1,3 iki 1,2 proc., bet daugiau LRT finansavimo modelio nekeisti. Komitetas tam nepritarė.
M. Lingei palyginus LRT biudžeto ir jo augimo tempus su LNK (2022 metų biudžetas – 33,4 mln. eurų) bei TV3 (2023 metų – 30,2 mln. eurų) televizijų, LRT vadovė pareiškė, kad jų finansavimo lyginti negalima, nes skiriasi kanalų misija.
„Čia nelygintini dalykai. Komercinei televizijai nereikia transliuoti nei mišių, nei Dainų švenčių. Ji turinio kuria daug mažiau, daug mažiau įsipareigojimų vykdo, todėl ir jos biudžetai mažesni“, – kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Tuo metu I. Vaišvilaitė teigė, jog LRT komercinių pajamų gauna iš sporto varžybų transliavimo, o M. Lingės teigimu, LRT iš komercinės reklamos pernai gavo 1,5 mln. eurų.
Jei Seimas pritartų, pataisos įsigaliotų 2026-aisiais.
Šiemet valstybės asignavimai LRT sudarys apie 72,9 mln. eurų. Dabar įstatymas numato, kad LRT biudžetas neturi būti mažesnis už 2019 metais skirtus valstybės biudžeto asignavimus. Tada jie siekė beveik 41,7 mln. eurų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą