Seimo pirmininkas: po 2024-ųjų audros ESO nepadarė tinkamų išvadų
(2)„Aišku, turime daug priekaištų ESO, nes, man atrodo, iš 2024 metų audros pasekmių ir jų likvidavimo išvados nebuvo reikiamos padarytos, tikrai (elektros atkūrimo procesus – ELTA) turėtų labai rimtai pergalvoti ESO“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė J. Olekas.
„Nes buvo skirtos ir iš lėšos iš Aplinkos fondų dėl kabeliavimo, bet kaip tos lėšos panaudotos, kad tik tiek (tinklo – ELTA) sukabeliuota, o ne daugiau, (…) ir buvo galima tose linijose, matant aukštesnius medžius, juos nupjauti dar prieš audras“, – teigė jis.
Politikas taip pat kritikavo ESO pertvarką, kai nuspręsta panaikinti daug bendrovės padalinių rajonuose, anot jo, tai neprisidėjo prie spartesnio elektros teikimo atkūrimo tempo.
„Kaip premjeras sakė – pabandykim dabar atstatyti, padarykime po to sprendimus, kurie keistų iš esmės situaciją, nes (…) gal jau kitais metais ta audra pasikartos“, – tikino J. Olekas.
Anot jo, gyventojams, kurie po audros vis dar neturi elektros, turi būti atlyginta bent dalis nuostolių, kuriuos jie patyrė.
Trečiadienio duomenimis, ESO žemėlapis rodo, kad elektros tiekimas vis dar neatkurtas 1,8 tūkst. ESO klientų.
Per rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusią audrą daugelyje šalies vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti.
Kaip teigė ESO atstovė Rasa Juodkienė, bendrovė jau sulaukė daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų prašymų kompensuoti patirtus tiesioginius audros nuostolius.
Supaprastinta tvarka dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo į ESO gali kreiptis visi privatūs klientai, kuriems elektros tiekimas po audros buvo atkurtas vėliau nei per 72 valandas.
Audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 11 tūkst. pažeidimų.
Dėl audros padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą