Seimo viešbutis

Seimūnai ketina apsispręsti dėl savo darbo, atostogų ir būsto

Ketvirtadienį Seimas ketina padėti tašką ilgoje diskusijoje dėl parlamentarų darbo sąlygas reglamentuojančio įstatymo. Parlamentarai ketina pagaliau priimti Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą.

Įstatymo projekte, kuriam jau pritarta po svarstymo, kalbama apie Seimo narių darbo sąlygas, aprūpinimą būstu, darbo ir poilsio laiką, su parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą, kūrybinę veiklą ir netgi kratos atlikimo tvarką.

Priėmimui parengtame įstatymo variante nekalbama apie aistras keliantį klausimą – oficialių parlamentarų atostogų įteisinimą.  

„Seimo nario veikla yra nepertraukiama, Seimo nariai savo įgaliojimus vykdo visą kadencijos laiką. Seimo narių darbo laiką Seimo sesijų metu nustato Seimo valdyba. Seimo nariai laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių nariai jie yra, posėdžių planuoja savarankiškai“, – taip siūloma sureguliuoti tautos išrinktųjų darbo ir poilsio laiką.  

Projektu siūloma nuo 2024 m. sausio 1 d. atsisakyti Seimo viešbučio, o Seimo nariams, kurie atitinka įstatyme nurodytus kriterijus, skirti gyvenamųjų patalpų nuomos kompensaciją.

Projektas numato, kad Seimo narys, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro ir kuris neturi ir per paskutinius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjo gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 50 km nuo Vilniaus miesto centro, jo įgaliojimų laikotarpiu turi teisę gauti gyvenamosios patalpos nuomos kompensaciją.  

Apie šios kompensacijos poreikį išrinktas Seimo narys Seimo kanceliarijai turėtų pranešti iš karto po to, kai jam įteikiamas Seimo nario pažymėjimas.

Kompensacijos dydis būtų nustatomas Seimo valdybos sprendimu naujos Seimo kadencijos pradžioje, įvertinus būsto nuomos rinkos būklę Vilniaus mieste, kad būtų užtikrinta galimybė Seimo nariui išsinuomoti jo parlamentinei veiklai tinkamą būstą. Jeigu būtų dideli būsto nuomos rinkos pokyčiai, Seimo valdyba galėtų pakeisti savo sprendimą dėl kompensacijos dydžio ir nepasibaigus Seimo nario kadencijai.

Krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose, kaip numatyta projekte, gali būti atliekama tik dalyvaujant Seimo pirmininkui ar vienam iš Seimo pirmininko pavaduotojų. Įstatymo projektas numato, kad be asmens dokumentų sulaikytas ar pristatytas į teisėsaugos institucijas Seimo narys turi būti nedelsiant paleistas, kai nustatoma jo asmens tapatybė.

Planuojama taip pat įteisinti, kad Seimo narys gali pasinaudoti tarnybiniu automobiliu su vairuotoju, kai jo kelionė susijusi su parlamentine veikla susijusių pareigų atlikimu.

Šių metų birželio 22 d. Seimas po svarstymo pritarė Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektui. Po svarstymo projektą palaikė 100 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 21 parlamentaras, primena ELTA.

Siūloma, kad naujas įstatymas įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d., o jame numatytos nuostatos dėl būsto nuomos kompensacijos – 2024 m. sausio 1 d.

Sidebar placeholder