Jos teigimu, toks sprendimas galėtų sumažinti pagrindinių maisto produktų kainas 5–8 proc.
„Dėl didesnio vartojimo ir mažesnio iš kaimyninių šalių įvežamų prekių kiekių didėtų maisto produktų apyvarta, daugiau lėšų būtų investuojama į gamybą bei didėtų konkurencingumas bendroje Europos Sąjungos vidaus rinkoje“, – aiškina M. Petrauskaitė.
PVM įstatymo pataisų iniciatorė tikina, kad Lietuvoje maisto kainos „yra labai aukštos“ lyginant su dauguma Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tam, pasak Seimo narės, įtakos turi šiuo metu galiojantis 21 proc. PVM tarifas maisto produktams, kuris kitose ES šalyse yra ženkliai mažesnis.
„PVM lengvatos maisto produktams taikomos daugelyje ES valstybių. Airija maisto produktams taiko 0 proc. PVM tarifą, Lenkija – 5 proc., Vokietija – 7 proc. (...) Dalis ES šalių, turinčių stipresnes ekonomikas nei Lietuva, taiko dviejų lengvatinių PVM tarifų sistemas maisto produktams pagal rūšis atitinkamai ribose nuo 4 iki 13,5 proc.“ – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
M. Petrauskaitė nenurodė, kuriems maisto produktams galėtų būti taikomas lengvatinis PVM tarifas. Politikės siūlymu, būtinųjų maisto produktų sąrašą turėtų parengti ir koreguoti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
ELTA primena, kad premjero Gintauto Palucko Vyriausybės programoje yra numatomas PVM tarifo mažinimas šviežiems vaisiams ir daržovėms. Anksčiau premjeras teigė, kad PV lengvatoms 2025 m. biudžete vietos nėra, tačiau jis žadėjo prie šio klausimo grįžti sekančiais metais.
„Kalbėdami apie lengvatas turime kalbėti ir apie laikotarpį. Jei kalbame apie 2025 m. biudžetą, tai be jokios abejonės jokios lengvatos nėra ir negali būti taikomos dėl daugybės priežasčių – dėl biudžeto deficito limito, dėl finansinių įsipareigojimų, valstybės skolos ir panašiai“, – gruodį interviu „Delfi“ teigė G. Paluckas.
„Tačiau kalbant apie ateitį, tai 2026 m., 2027 m. ir 2028 m., tai tokia lengvata galėtų atsirasti, formuojant tą poveikį į biudžeto pajamas, kartu ruošiant ir biudžeto projektą“, – tvirtino jis.
Rašyti komentarą