Siūlomos papildomos socialinės garantijos neišnešiotų kūdikių tėvams

Tai numatančias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas įregistravo opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Paulė Kuzmickienė kartu su kitais frakcijos kolegomis.

Šia iniciatyva siekiama atsižvelgti į sudėtingesnę neišnešiotų kūdikių ir jų tėvų situaciją.

„Neišnešioti kūdikiai yra ypatingos rizikos grupė – dažnai susiduriama su didesnėmis sveikatos problemomis, jiems reikalinga intensyvesnė, ilgesnė medicininė priežiūra, dažnu atveju lydima ilgų gydymo procesų, daug laiko praleidžiant ligoninėje. Tuo tarpu tėvai patiria didelį stresą bei nerimą dėl kūdikio sveikatos, kartais net gyvybės. Vaiko priežiūra reikalauja daugiau fizinių ir emocinių jėgų“, – sako P. Kuzmickienė.

Jeigu vaikas gimė neišnešiotas, ji siūlo vaiko priežiūros išmokos mokėjimą pratęsti 8 savaitėmis – kai vaikas gimė iki 31 nėštumo savaitės imtinai. Jei vaikas gimė 32-36 nėštumo savaitę imtinai – mokėjimas būtų pratęstas 4 savaitėmis.

Šiuo metu neišnešiotų kūdikių tėvams suteikiamos tokios pačios vaiko priežiūros atostogos kaip ir tėvams, kurių vaikai gimė išnešioti ir neturintys sveikatos sutrikimų – atostogos vaikui prižiūrėti nėra pratęsiamos.

Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) narės P. Kuzmickienės, vaiko priežiūros atostogų trukmė siejama su vaiko amžiumi, o ne su faktiškai tėvų galimu naudojimosi atostogomis laikotarpiu.

„Dėl to susidaro situacija, kai neišnešiotų kūdikių tėvai dalį vaiko priežiūros atostogų panaudoja tuo metu, kai vaikas yra gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje, ir realios galimybės prižiūrėti vaiką namuose yra ribotos. (...) Moteriai, patyrusiai ankstyvą gimdymą ar naujagimio netektį, motinystės socialinio draudimo apsauga suteikiama gerokai trumpesniam laikotarpiui“, – dokumento aiškinamajame rašte pažymi P. Kuzmickienė, įstatymo pataisas inicijavusi kartu su asociacija „Padedu augti“.

Jos duomenimis, pasiūlyto įstatymo projekto įgyvendinimui gali prireikti apie 1 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto lėšų per metus.

Siūlo išeitį vienam iš tėvų susirgus sunkia liga

Darbo kodekso pataisas įregistravusi P. Kuzmickienė taip pat siūlo spręsti situaciją, kai šeima vienu metu susiduria tiek su kūdikio priežiūros iššūkiais, tiek su vieno iš tėvų sunkia liga.

Tuo atveju, kai vienas iš tėvų dėl sunkios ligos negali rūpintis vaiku, vaiko priežiūros išmokos mokėjimą siūloma pratęsti laikino nedarbingumo trukmei, bet ne ilgiau kaip 122 kalendorinėms dienoms. Taip pat siūloma įpareigoti sveikatos apsaugos bei socialinių reikalų ir darbo ministrus patvirtinti tokių sunkių ligų sąrašą.

„Tokiu būdu būtų kompensuojamas laikotarpis, kai dėl sunkios ligos asmuo faktiškai negalėjo naudotis vaiko priežiūros atostogomis“, – sako P. Kuzmickienė.

Ji pažymi, kad kiekvienais metais sunkiomis ligomis sergančių gyventojų skaičius Lietuvoje nuosekliai auga. Vien tik onkologinėmis ligomis kasmet Lietuvoje suserga apie 18 tūkst. žmonių. Todėl, anot parlamentarės, reikėtų užtikrinti, kad gyventojai, susidūrę su sunkiomis ligomis, neprarastų socialinių garantijų.

„Kai vienas iš tėvų sunkiai serga, visa šeima patiria didžiulį stresą, o kūdikio priežiūra tampa sudėtinga. Todėl itin svarbu užtikrinti, kad vaikas neprarastų galimybės augti saugioje, stabilioje ir emociškai kuo ramesnėje aplinkoje vien dėl to, kad šeimą netikėtai ištiko sunki liga“, – sako P. Kuzmickienė.

„Be to išlieka rizika, kad siekdamas neprarasti galimybės būti su kūdikiu, susirgęs vienas iš tėvų dels pradėti reikalingą gydymą, tinkamai nepasirūpins savo sveikata. Ankstyvas gydymo pradėjimas daugeliu atvejų gali turėti lemiamą reikšmę gydymo rezultatams, todėl teisinis reguliavimas neturėtų sudaryti prielaidų rinktis tarp savo sveikatos ir teisės būti su vaiku“, – tikina konservatorė.

Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d.