Siūlymui leisti medikams negydyti - griežti teisininkų ir STT priekaištai

Pasak J.Sejonienės, pataisomis siekiama įtvirtinti sveikatos priežiūros specialistams teisę atsisakyti teikti/nutraukti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams, kurie, pažeisdami pareigą elgtis pagarbiai ir deramai su visais sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais, tokiu elgesiu sukelia grėsmę jų sveikatai ar pažemina jų garbę ir orumą.

Šiuo metu medikas turi teisę atsisakyti teikti/nutraukti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą tik tuo atveju, jei paciento elgesys kelia pavojų jo gyvybei (išskyrus Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymą, įtvirtinantį galimybę atsisakyti teikti paslaugas pacientui, jei darbo sąlygos kelia grėsmę tiek sveikatos priežiūros specialisto gyvybei, tiek sveikatai). Išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba.

Anot J.Sejonienės, teisė atsisakyti gydyti galėtų atsirasti tik planinių paslaugų teikimo metu, taip pat šios priemonės būtų vienkartinio pobūdžio ir negaliotų į ateitį (visiems būsimiems paciento apsilankymams), t. y. taikoma tik tos konkrečios sveikatos priežiūros paslaugos teikimo metu ir neužkerta kelio pacientui kreiptis paslaugų suteikimo pakartotinai ar pas kitą sveikatos priežiūros specialistą, taip užtikrinant jo teisę į sveikatos priežiūrą. Seimas šiam projektui po pateikimo pritarė.

Šį antradienį savo antikorupcinio vertinimo išvadą J.Sejonienės projektui pristatė STT.

„Turėdami omenyje kylančias abejones (tame tarpe išdėstytas Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. gegužės 8 d. išvadoje), ar paciento sveikatos priežiūros specialisto garbės ir orumo žeminimas gali būti laikomas pakankamu ir pateisinamu pagrindu atsisakyti pacientui teikti ar nutraukti jam sveikatos priežiūros paslaugų tolesnį teikimą, manome, kad šios abejonės priskirtinos prie vertybinių įsitikinimų ir teisinio reglamentavimo teisingumo kategorijų, todėl nevertintinos antikorupciniu požiūriu.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siūlomi pakeitimai kelia šiuos antikorupciniu požiūriu aktualius klausimus: koks elgesys bus laikomas nederamu ir/ar nepagarbiu; kada bus laikoma, kad elgesys žemina garbę ir/ar orumą; ar atsisakymas teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas apima ir pirminę apžiūrą, ir kaip tokiu atveju būtų nustatoma, kad nėra būtinosios medicinos pagalbos poreikio; kaip bus priimamas sprendimas, dėl atsisakymo teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar jų teikimo nutraukiamo, t. y. ar tai bus vienasmenis asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo sprendimas, ar sprendimo priėmime dalyvaus daugiau subjektų", - dėsto STT.

„Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad siūlomi pakeitimai, jų nesukonkretinus, ar sukonkretinus netinkamai, įstatyminiu ar poįstatyminiu lygmeniu, galėtų sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui", - priduria STT.

O kokios gi STT minėtos Seimo Teisės departamento išvados?

„Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime yra konstatavęs, kad konstitucinę valstybės priedermę rūpintis žmonių sveikata, inter alia apimančią valstybės pareigą užtikrinti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, lemia nuo žmogaus orumo ir teisės į gyvybę neatsiejama prigimtinė žmogaus teisė į kuo geresnę sveikatą ir socialinė teisė į sveikatos priežiūrą.

Žmogaus gyvybė ir orumas yra ypatingos, žmogaus vientisumą ir jo nepaprastą esmę išreiškiančios vertybės, kurias valstybė yra konstituciškai įpareigota saugoti ir ginti.

Akivaizdu, jog žmogaus orumas, teisė į gyvybę ir teisė į kuo geresnę sveikatą yra taip glaudžiai susiję, kad, iš vienos pusės, neužtikrinus deramos sveikatos apsaugos, žmogaus teisės į gyvybę ir jo orumo apsauga taip pat nebūtų visavertė; iš kitos pusės, teisė į gyvybės išsaugojimą ir gelbėjimą, kai jai kyla pavojus, yra neatsiejama, pamatinė prigimtinės žmogaus teisės į kuo geresnę sveikatą dalis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą Konstitucinio teismo formuojamą doktriną, galima teigti, kad žmogaus sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, Konstitucijos saugoma ir ginama vertybė, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką, turi vadovautis pamatine valstybės priederme rūpintis žmonių sveikata.

Taigi, rūpinimasis žmonių sveikata, t.y. asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmeniui susirgus ar esant grėsmei jam susirgti, turi būti užtikrinamas besąlygiškai, o atsisakymas pacientui teikti šias paslaugas gali būti grindžiamas tik siekiant apsaugoti kitas konstitucines vertybes, pvz., kito asmens (ar asmenų) sveikatą arba gyvybę ar kitų pacientų teisę į tinkamą ir kokybišką sveikatos apsaugą", - dėstoma Teisės departamento išvadoje.

Departamentas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, abejoja, ar sveikatos priežiūros specialisto garbės ir orumo pažeminimas gali būti laikomas pakankamu ir pateisinamu pagrindu atsisakyti pacientui teikti ar nutraukti jam sveikatos priežiūros paslaugų tolesnį teikimą. Kitaip sakant, abejotina, ar asmens sveikatos priežiūros specialisto garbė ir orumas turėtų būti vertinama kaip lygiavertė ir taip pat saugoma vertybė kaip asmens konstitucinė teisė į sveikatos apsaugą.