Skubios pagalbos jau negrūdins kontrastiniu dušu?

Tačiau šiemet kontrastinis dušas turėtų baigtis – įstaigos laukia ligonių kasų pažado šias paslaugas papildomai dotuoti kas mėnesį.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis dar pernai spalį išsiuntė laišką atsakingoms šalies institucijoms dėl neraminančios padėties skubios pagalbos skyriuose.

Jis pabrėžė, kad dauguma įstaigų, kur sveikatos centrai sukurti bendradarbiavimo būdu su B tipo skubiosios pagalbos skyriais susiduria su ženkliu finansavimo trūkumu, nes dėl mažų įkainių gaunamos pajamos padengia tik apie 40 proc. patiriamų išlaidų.

A.Klišonis nuogąstavo, ar skyriai galės funkcionuoti visa apimtimi teikdami pagalbą kaip numatyta teisės aktuose. „Tai bus ganėtinai aštrus ir skaudus klausimas“, – konstatavo asociacijos prezidentas.

Pokyčiai jau vasarį

Taisant šią padėtį būdavo skiriamas papildomas ligonių kasų finansavimas metų pabaigoje. Tačiau nuo šiemet Valstybinė ligonių kasa (VLK) numačiusi pokyčius – įstaigas papildomas finansavimas turėtų pasiekti kas mėnesį.

„Lietuvos sveikatą“ VLK informavo, kad pirmieji mokėjimai už skubiosios pagalbos skyrius bus atlikti iki vasario 25 d., kartu su kitais sausio mėnesio atsiskaitymais.

„Mokamų lėšų suma taip pat priklausys nuo gydymo atvejų skaičiaus šiuose skyriuose“, – informavo VLK atstovė Vita Lyskoitienė.

Paklausta, kodėl nuspręsta ne didinti įkainius, o pasirinkti papildomą finansavimą, ji sakė: „Toks apmokėjimo modelis buvo pasirinktas atsižvelgiant į stacionarinių įstaigų išsakytą nuomonę. 

Įkainių kėlimas padidina suteiktų paslaugų apmokėjimą, bet skubiosios pagalbos skyriai turi būti išlaikomi nepriklausomai nuo pacientų srautų svyravimo. 

Bazinis mokėjimas užtikrina reikiamą personalo komandos, įrangos išlaikymą. Šis mokėjimas skirtas būtent skyriaus išlaikymo išlaidoms kompensuoti.“

Šimtatūkstantinės injekcijos

„Dėl priėmimo skyriaus šiuo metu tikrai nėra kažko baisaus – priešingai, smarkiai geriau, nei buvo iki šiol, – tvirtina Utenos ligoninės vadovas Tomas Saladis. – Už pernai suteiktas paslaugas gavome papildomą finansavimą, kurį tikrai stipriai jaučiame.“

„Pernai metais už skubią pagalbą papildomai gavome beveik pusę milijono eurų, – džiaugiasi ir Druskininkų ligoninės vadovė Evelina Raulušaitienė. – Teko girdėti, kad kai kam ši suma buvo lemiama – padėjo išvengti minuso metų gale. 

Manau, kad visoms ligoninėms tai – svarbi ir ženkli suma. Kaip prioritetines šias paslaugas visada apmokėdavo ir viršsutartines. 

Mums, kaip kurortinio miesto ligoninei, tai aktualu, nes kas mėnesį jas viršijame.“

Reikia stabilumo

„Netgi pačios ligonių kasos pripažino, kad jų patvirtinti įkainiai nedengia sąnaudų, – kalbėjo Tauragės ligoninės vadovas Liutauras Indriuška. – Bet priemoka duodama tik ligonių kasų direktoriaus įsakymu ir ji yra vienkartinė. 

Nežinojome, ar ją gausime kitais metais, ar ne. Geriausia, kad ji ateitų kas mėnesį arba pats įkainis būtų perskaičiuotas, nes vien už tyrimus sumoki daugiau, negu gauni už visą paslaugą.

Norisi garantijos. Ir kad įkainis padengtų realias sąnaudas. Ne vien medikamentų, tyrimų, bet ir darbo užmokesčio.“

Lauktas pokytis

„Ligonių kasų direktorius pažadėjo, kad šiais metais gydymo įstaigos gaus papildomus pinigus kiekvieną mėnesį. Mūsų atveju – dvidešimt kelis tūkstančius eurų. 

Kol kas jų dar laukiame, bet tai išties pagerins situaciją, nes galėsime panaudoti tuos pinigus metų eigoje, – sakė E.Raulušaitienė ir pridūrė, kad įstaigoms tai labai lauktas ir svarbus pokytis. – Šiuo metu visi kiaurus metus eskaluoja pinigų trūkumą, jis atsispindi ir darbuotojams pristatinėjant esamą finansinę situaciją, o metų gale įkrenta ženkli pinigų suma.“

Ji pasakojo, kad jei įstaiga suteikė iki 10 tūkst. paslaugų, kas mėnesį turėtų gauti 22 tūkst. eurų. 

„Taip pat nuo šiemet įsigalios ir bazinis mokėjimas Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriams, kuris bus skiriamas kas ketvirtį“, – sakė ji, įsitikinusi, kad šie pokyčiai tikrai suteiks daugiau finansinio stabilumo ligoninėms.

Nė vieno skubios pagalbos gydytojo

Tačiau A.Klišonis įspėja apie dar vieną problemą, susijusią su skubios pagalbos teikimu, – didelį skubios pagalbos gydytojų trūkumą šalyje. „Lietuvoje parengiama per mažai šių specialistų. Ir problemos nepavyks išspręsti greitai, nes jie neparuošiami per metus ar dvejus. Apie tai reikia kalbėtis ir rodyti didesnį dėmesį jau dabar“, – ragino A. Klišonis.

„Skubios pagalbos gydytojų neturime nė vieno, – sako vadovas T.Saladis. – Aišku, norėtume, bet iš kur jų paimti? Mano žiniomis, net stambiesiems centrams jų trūksta. Kiek kalbu su didesnių ligoninių žmonėmis, sako, sunkiai grafikus besustatome. Nėra tų žmonių paruošta“, – pasakojo T. Saladis.

„Mes irgi neturime nė vieno skubios pagalbos gydytojo, – antrina ir L.Indriuška. – Dirba kiti gydytojai, galintys teikti šias paslaugas. Mes apskritai daugiau paslaugų galėtume teikti, jei netrūktų gydytojų, čia kalbu ne tik apie skubią pagalbą.“

O kaip vaikai?

A.Klišonis tvirtina, kad įsteigus sveikatos centrus išryškėjo ir dar viena problema – skubios pagalbos priėmimo skyriai susiduria su sunkumais konsultuojant vaikus.

Kadangi skubios pagalbos skyriuose trūksta personalo, sprendžiant šią problemą juose dažnai dirba medicinos gydytojai, baigę tik bazines šešerių metų studijas.

„Tai stipriai taisytina. Nes, pavyzdžiui, vaikus apžiūrėti turi teisę tik skubios pagalbos medikas. Jei ligoninėje nėra vaikų skyriaus, natūralu, kad pagalbos vaikams tenka ieškoti kitoje savivaldybėje. Taigi paslaugų prieinamumas blogėja“, – tvirtino A.Klišonis.

Jis teigia, kad šią problemą, kuri atsirado panaikinus vaikų ligų skyrius, būtų galima spręsti turint skubios pagalbos medikus. „Bet, kaip minėta, jų tragiškai dabar trūksta. O ir pediatrų Lietuvoje trūksta, be to, priėmimo skyriuje turėti pediatrą išgali tik didžiausiosios klinikos“, – sakė A.Klišonis.

Be priežiūros neliks

Tačiau T.Saladis situaciją mato kiek šviesiau. „Nėra taip, kad jei skyrius neturi skubos pagalbos gydytojo arba įstaigoje nėra vaikų ligų skyriaus, tai jau vaiko niekas nepažiūrės ir jis neturės kur pasidėti. Tikrai pažiūrės kas nors, – sako T.Saladis. – Tik tiek, kad, ko gero, tai nebus galutinis būklės įvertinimas, o etapas, kur vaikas bus apžiūrėtas ir nuspręsta, ką su juo daryti toliau.

Jei priėmimo skyriuje dirba šeimos gydytojas, jis gali būklę įvertinti ir nuspręsti, ar reikia pediatro konsultacijos. Skaudantį pilvą galės apžiūrėti chirurgas ir supras, ar reikia siųsti tą vaikiuką, kur yra specializuota vaikų chirurgija arba kiti specialistai.“