Socialiniams darbuotojams stebint menstruacinį skurdą, Seime – noras mažinti PVM higienos priemonėms

Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau rengia higienos normų pakeitimus, numatančius reikalavimą mokyklų moterų tualetų patalpose užtikrinti šių higienos priemonių prieinamumą.

Prekybininkų teigimu, pardavimai išlieka stabilūs, gerokai daugiau jų įsigyjama per akcijas, bet vis dažniau pirkėjai žiūri į prekės kokybę.

Pakeitimų autorė: reikėtų kainų kontrolės

Iniciatyvos mažinti PVM higienos priemonėms ėmėsi keli demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai. Pataisų autorė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė įsitikinusi, kad sumažintas PVM duos naudos.

„Kad tai gali atnešti naudą, tai aš net neabejoju ir praktiškai visose Europos Sąjungos šalyse –mes pasidarėme tyrimą – PVM šitoms priemonėms sumažintas ir žymiai sumažintas.

Tokios šalys kaip Airija ir Kipras apskritai taiko nulinį tarifą“, – BNS tvirtino parlamentarė.

„Manau, kad Lietuva yra jau irgi pakankamai užaugusi, subrendusi šalis, kad apie tai kalbėtumėm, kad tai nėra kažkoks tabu ir kad mes irgi ieškotumėm galimybių tai lengvatai“, – kalbėjo ji.

Pasak jos, sumažinus PVM tokioms prekėms būtų reikalinga kainų kontrolė.

„Turėtų įsijungti kažkokie kontroliniai mechanizmai, bet čia jau turi būti bendras darbas su Finansų ministerija, kad reguliuotų tuos dalykus“, – aiškino A. Jakavičiutė-Miliauskienė.

Abejoja pataisų veiksmingumu

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė sako, kad menstruacinio skurdo problema egzistuoja, bet kokio ji masto – įvertinti sudėtinga. Visgi jos manymu, PVM mažinimo iniciatyva naudos neduotų.

„Kiek tokių moterų, kur patiria šitą menstruacinį skurdą, duomenų tikrai nebus, bet kad tai yra iššūkis, tai yra faktas“, – BNS teigė ji.

„Aš nelinkusi daryti PVM išimčių. Nepasiteisintų. Tai yra tik laikinas efektas – paprastai labai trumpai tos kainos sumažėja ir dažniausiai paskui vis tiek kainos pakyla ir nebūna to efekto, kurio tikimasi, kad sumažės tos prekės kaina“, – teigė ji.

Pasak A. Adomavičienės, menstruacinio skurdo problemą reikėtų spręsti kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, didinant pajamas, užtikrinant prieinamumą prie darbo rinkos.

„Turim dar daug išmokų, kurios nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio. Svarbu užtikrinti prieinamumą prie darbo rinkos, kad žmonės galėtų užsidirbti, ypač regionuose, ir iš to gyventi ir tada tenkinti tuos poreikius, kurie kyla gyvenime“, – teigė A. Adomavičienė.

„Kitas gal siūlymas būtų daug protingesnis vietoj taškymosi PVM – kad bendrojo lavinimo mokyklose, profesinėse mokyklose būtų užtikrinamas prieinamumas nemokamai gauti higienos priemonių“, – svarstė ji.

Socialiniai darbuotojai: naudojamos drabužių atplaišos, tualetinis popierius

Kauno miesto socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų šeimai skyriaus vedėja socialiniams reikalams Edita Ablačinskienė sako, kad socialiniai darbuotojai, teikiantys socialines paslaugas šeimų su vaikais namuose irgi pastebi menstruacinio skurdo požymių.

„Pasitaiko, kad dalis mergaičių ir moterų susiduria su finansiniais sunkumais, dėl kurių ne visada yra galimybė įsigyti reikalingų higienos priemonių.

Iš skurdo moterys ar mergaitės naudoja drabužių atplaišas, tualetinį popierių arba higienos priemones keičiasi kelis kartus rečiau, nei pataria gydytojai.

Dėl ribotų galimybių įsigyti higienos priemonių stebima higienos stoka, prastesnis kūno kvapas, ištepti drabužiai, nešvarus kūnas, tai ypač kelia infekcijų ir patyčių riziką, ypač tarp paauglių“, – BNS aiškino E. Ablačinskienė.

Pasak jos, džiugina tai, kad bent kai kuriose didmiesčių viešose erdvėse, prekybos centrų tualetuose ar dalyje mokyklų galima gauti šių priemonių nemokamai.

Tuo metu Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus vedėjos Janinos Ragelienės teigimu, sudėtinga pasakyti, ar socialiniai darbuotojai pastebi menstruacinį skurdą.

„Iki šiol neturime menstruacinio skurdo realių pavyzdžių“, – BNS kalbėjo ji.

„Nes ne visos moterys drąsiai kalba šia tema ir dažnu atveju specialistų prašo pagalbos maisto produktais, paramos vaikų priežiūrai reikalingomis priemonėmis – sauskelnėmis, rūbais, o gavus higieninių priemonių, paramą noriai priima“, – pridūrė J. Ragelienė.

Tuo metu Molėtų rajono savivaldybės administracija Luokesos seniūnijos seniūnė Neringa Šiaulienė atkreipė dėmesį į tai, kad dėl ribotų finansinių galimybių pasirenkamos pigesnės, ne visada kokybiškos higienos priemonės.

„Tai gali turėti neigiamos įtakos moterų sveikatai, savijautai ir net didinti tam tikrų sveikatos problemų riziką“, – konstatavo ji.

Žada higienos priemones mokyklose

Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, nuo lapkričio 1-osios turėtų įsigalioti atnaujinta mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, higienos norma, kuri turėtų numatyti, jog mokyklose moterų tualetuose turėtų būti menstruacijų higienos priemonių.

„Tai būtų dar vienas sveikatos saugos reikalavimas, kaip mokyklų tualetuose turi būti tualetinio popieriaus, muilo, vienkartinių rankšluosčių ar priemonės rankoms nusidžiovinti, taip ir menstruacijų higienos priemonės turėtų būti prieinamos“, – BNS teigė SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus patarėja Giedrė Namajūnaitė-Barborinienė.

Pasak jos, šios priemonės daug nekainuotų: „Preliminariais skaičiavimais, kuriuos patvirtina ir mokyklų, jau šiuo metu aprūpinančių mergaites menstruacinėmis higienos priemonėmis patirtis – apytiksliai vienas euras mergaitei mėnesiui.

Jei mokslo metai trunka 10 mėnesių, tai vienai mergaitei mokslo metams 10 eurų. Tikslas nėra užtikrinti mergaičių aprūpinimą namuose, o tik saugių, sveikų ugdymo sąlygų užtikrinimas“.

G. Namajūnaitės-Barborinienės teigimu, kaip šios priemonės būtų dalinamos, spręstų pačios mokyklos.

„Ir dabar kai kuriose mokyklose mergaitės gali gauti menstruacijų higienos priemonių. Bet tik nedaugelyje mokyklų šios priemonės prieinamos tualete, kitose reikia pas budėtoją eiti prašyti ar pas kitą darbuotoją, o naujai siūlomos prieinamumo sąlygos užtikrintų mergaitėms orią galimybę pasiimti higienos priemonių tuo atveju, kai joms reikia, be tarpininkų – ar tai bus dėžutė, ar dozatorius“, – kalbėjo G. Namajūnaitė-Barborinienė.

Prekybininkai: pardavimai stabilūs, auga kokybiškesnių prekių pardavimai

Prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė BNS sakė, kad vertinant pardavimų duomenis, moterų higienos priemonių paklausa yra stabili, didelių svyravimų nefiksuota.

„Norfos“ atstovas Darius Ryliškis sako, kad žmonių pajamoms po truputį augant, pirkėjai vis dažniau renkasi brangesnius ir kokybiškesnius produktus.

„Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė nurodė, kad palyginti 2024 ir 2025 metus, didelių pokyčių nepastebėta ne tik pardavimuose, bet ir parduotuvėse šioms prekėms skiriamame plote – jis išliko toks pat: „Pardavimų duomenys rodo, jog dažniausiai į krepšelius keliauja vidutinio segmento prekės“.

„Maximoje“ šių prekių pardavimų kiekis 2024 metais augo 7 proc., o 2025-aisiais liko panašiame lygyje.

„Kasmet labiausiai didėja ekologiškų higienos prekių bei naktinių higieninių paketų paklausa. Dažniausiai pirkėjos renkasi vidutinio kainų lygio prekes“, – BNS sakė „Maximos“ atstovas Titas Atraškevičius.

Anot jo, šios prekės dažniausiai įsigyjamos esant poreikiui, tačiau vykstant akcijoms jų nuperkama daugiau. Tada pardavimai gali išaugti iki keturių kartų. G. Kitovė sako, kad būtent per akcijas nuperkama daugiau nei 60 proc. šio segmento prekių.

Ne pirma iniciatyva

Panašias socialdemokratų inicijuotas pataisas Seimas buvo pradėjęs svarstyti 2022 metų kovą, kai jos jau buvo metus pragulėjusios stalčiuje.

Tada Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku dirbęs Mykolas Majauskas tvirtino, kad išlaidos higienos priemonėms mažas pajamas gaunantiems žmonėms būtų kompensuojamos iš Socialinės apsaugos ir darbo ar Sveikatos apsaugos ministerijų asignavimų.

Seimas šiuo klausimu prašė Vyriausybės išvados, bet dėl rinkimų jos nespėjo gauti.