Penktadienį Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje atsirado rekordinio dydžio sodas: aukštis – 5 m, plotis – 2,23 m, svoris – 6,1 kg, praneša portalas www.sveksnosnaujienos.lt.
Pirmieji pasiruošimo darbai prasidėjo dar praėjusiais metais, mat reikėjo atrinkti tinkamus šiaudus, juos išdžiovinti. Paruošti reikiamo ilgio, išvengiant sąnarėlių (šiaudo narelių, šiaudo bamblių), padėjo darbščiosios sambūrio moterys.
„Išdalinau kiekvienai po maišą šiaudų ir liepiau šiukšlinti namuose“, – pasakojo I. Riterienė.
Iš tiesų šiaudų rankdarbiams paruošimas užima didžiausią rankdarbio kūrimo dalį. Švėkšniškės taip pat paruošė atskirus sodo elementus. O paties sodo rinkimo ėmėsi vadovė I. Riterienė.
Kaip mums pasakojo Ingrita, viena iš svarbiausių lietuviškų rankdarbių tradicijų ji susidomėjo jau seniai. Kūrybos paslapčių išmoko pati, naudodamasi internetu. Kai dar dirbo Tradicinių amatų centre, vedė ir edukacijas, mokino, kaip rišti kabančius sodus. Prieš keletą metų jos pagamintas didžiulis sodas papuošė Švėkšnos seniūnijos administracinio pastato erdves.
Sodu papuošti Švėkšnos bažnyčią I. Riterienę prieš keletą metų paragino tuometinis parapijos klebonas Saulius Katkus. Nors šiuo metu švėkšniškių sielovadai vadovauja jau kitas dvasininkas, moteris sakė sulaukusi padėkos žinutės ir iš buvusio klebono.
Švėkšnos bažnyčia.
I. Riterienės vadovaujamas „Švėkšniškių sambūris“ pasižymi itin aktyvia veikla. Jie nuolatos užsiima įvairiais rankdarbiais. Vadovė vis ieško būdų, kaip galėtų visi kartu pasidžiaugti bendryste. Taip ir šį kartą dar vienas sumanymas leido visiems prisidėti prie bendro tikslo, kurio rezultatu gali pasidžiaugti ir kiti. Tiesa, karantino ribojimai veiklą šiek tiek suvaržė, tačiau ir tokiu metu galima rasti išeičių, kaip saugiai veikti.
„Baiminamės dėl sveikatos, todėl darbais pasidaliname ir ruoštis galime kiekvienas savo namuose. Tik jau esant būtinybei susieiti, imamės atsargumo priemonių“, – paaiškino I. Riterienė.
Paklausus asociacijos moterų, ar neatsibodo vis raitotis rankoves ir kibti į naujus darbus, šios atsakė, jog kaip tik smagu būti reikalingomis ir turėti „zabovą“.
Švėkšnos bažnyčios skliautus papuošusiam kūriniui būdingi senosios baltų kultūros elementai, jis atspindi senąją pasaulėžiūrą, tradicijas. Taip pat jame įkomponuoti ir angeliukai. O pasirinkta eksponuoti vieta perteikia tarsi dviejų erų (iki ir po krikščionybės) sąlytį, tai – tarsi užburtas simbolis.
Naująjį švėkšniškių darbą bus siekiama įrašyti į Lietuvos rekordų knygą, kaip didžiausią pasaulyje kabantį šiaudinį sodą.
Primename, kad Švėkšnos bažnyčioje iki šiol eksponuojamas ir pernykštis „sambūriečių“ darbas – didžiausia verba. O jeigu ne pandemija, atvykus į Švėkšną būtų galima pamatyti net tris rekordinius kūrinius vienoje vietoje. Dėl koronaviruso šiemet vėl atsisakyta prie bažnyčios margučiais papuošti medį. Paskutinį kartą Velykų medis Švėkšnoje stovėjo 2019 metų pavasarį.
„Švėkšniškių sambūrio“ vadovė dėkoja visiems, kurie padėjo gimti šiam kūriniui. I. Riterienė dėkoja visiems fotografams, parapijai ir bažnyčios darbuotojams, Mindaugui Bočkui – už tvirtinimo detalių gamybą.
Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia paprastai dienos metu būna atrakinta. Tad atvykti pamatyti rekordinį sodą galima, tik derėtų laikytis saugumo reikalavimų. Kabančio sodo reikėtų ieškoti kiek paėjus į bažnyčios priekį, kairėje pusėje (ties Švenčiausios Mergelės Marijos altoriumi).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą