Jų vertinimu, tokia vasarnamių statyba miško žemėje sukurtų prielaidas stichiškam girių užstatymui.
Tokią išvadą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas padarė įvertinęs „Nemuno Aušros“ frakcijai atstovaujančių parlamentarų įregistruotas Miškų įstatymo pataisas.
„Laikinųjų poilsinių statinių (vasarnamių) statyba miško žemėje sukurtų prielaidas stichiškam (nekontroliuojamam) miškų užstatymui, nes neaišku, kokį kiekį ir kokių statinių būtų galima statyti viename miško žemės sklype, nėra siūloma nustatyti reikalavimų statinių aukščiui ir tūriui; tai apribotų visuomenės prieinamumą prie miško“, - savo išvadoje pažymi Teisės departamentas.
Seimo teisininkai taip pat abejoja, ar pasiūlyta iniciatyva atitinka tinkamą, racionalų miško ir jo išteklių naudojimą bei apsaugą, natūralios gamtinės aplinkos išsaugojimą, ar ji nepablogintų laukinės gyvūnijos gerovės sąlygų - Konstitucijos ginamo viešojo intereso.
Teisės departamento nuomone, vasarnamių statyba miško žemėje neprisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo.
„Siūlomi nustatyti reikalavimai laikinųjų poilsinių statinių (vasarnamių) statybai nėra aiškūs, tikslūs ir suprantami, o tie, kurie yra aiškūs ir suprantami, vertintini kaip nepakankami miškui, kuris yra vienas pagrindinių gamtos turtų, išsaugojimui, nėra paisoma konstitucinio natūralios gamtinės aplinkos apsaugos imperatyvo, todėl projektu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 54 straipsniui ir teisinės valstybės principui“, - sakoma Teisės departamento išvadoje.
Anot Seimo teisininkų, sąvoka „laikinasis poilsinis statinys“ ar vasarnamis nėra apibrėžta nei projekte, nei jokiame kitame įstatyme, todėl jos turinys nėra aiškus.
„Nėra aišku, kaip būtų suprantama projekte vartojama sąvoka “laikinasis poilsinis statinys (vasarnamis)„: ar kaip “laikinasis statinys“, kurio svarbiausi požymiai būtų ne didesnis kaip 24 kvadratiniai metrai bendras plotas ir nustatytas ribotas naudojimo terminas, o kiti statinio techniniai parametrai (pavyzdžiui, statinio aukštis) ar konstrukcijų požymiai nebūtų reglamentuoti; ar minėta sąvoka būtų suprantama kaip “nesudėtingas statinys“, kurio konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato Statybos įstatymas ir kiti normatyviniai statybos techniniai dokumentai“, - pažymi Seimo teisininkai.
Jiems neaišku, ar šių statinių naudojimui būtų tiesiami inžineriniai tinklai (pavyzdžiui, vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, elektros perdavimo, elektroninių ryšių tinklai ir pan.) ir įrengiami privažiavimo keliai.
Teisininkai pasigedo argumentų, kodėl siūloma leisti statyti vasarnamius būtent IV grupės ūkiniuose miškuose, kuriuose ūkininkavimo tikslas yra laikantis aplinkosaugos reikalavimų formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną ar greičiau išauginti kuo daugiau medienos.
Prieštaravimą Konstitucijai įžvelgę Seimo teisininkai taip pat mano, kad vasarnamių statybas miškuose numatančios Miškų įstatymo pataisos nėra suderintos su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, Statybos įstatymų nuostatomis, taip pat neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatytiems teisėkūros aiškumo, sistemiškumo principams.
Dėl siūlomų įstatymo pataisų reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Jų nuomone, taip pat turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas.
Primename, kad „Nemuno Aušros“ frakcijos narys Martynas Gedvilas kartu su kitais šios frakcijos nariais įregistravo Miškų įstatymo pataisas, siūlančias leisti miško žemėje statyti nedidelius poilsinius vasarnamius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą