Ministrė pranešime spaudai teigė, kad karo akivaizdoje reikia ne tik vieningai prisidėti prie teisingumo įgyvendinimo, operatyvaus ir išsamaus tyrimo, bet ir užtikrinti maksimalias pastangas renkant karo ir kitų sunkių nusikaltimų įrodymus.
Pasak jos, siekiant šio tikslo ypatingas vaidmuo tenka Eurojusto koordinuojamai darbo grupei.
Susitikimo metu numatoma detaliau aptarti teisinio mechanizmo sukūrimo pajamų iš įšaldyto Rusijos ir jos subjektų turto konfiskuojamo ir panaudojamo žalos atlyginimui bei Ukrainos atstatymui klausimą, Eurojusto vaidmenį renkant karo nusikaltimus bei tarptautinio teisinio bendradarbiavimo stiprinimo galimybes.
Lietuva yra tarp inciatorių ir dalyvauja pernai kovą įsteigtoje Specialioje jungtinėje tyrimo grupėje tirti karo nusikaltimams Ukrainoje, be to, pati yra tarp 14 Europos Sąjungos (ES) šalių, vykdančių savo ikiteisminius tyrimus.
L. Hamranas teigė su ministre aptarsiantis institucijų bendradarbiavimą ateityje ir papasakos apie Eurojusto kuriamą duomenų bazę tarptautinių nusikaltimų įrodymams Ukrainoje kaupti.
Ji kuriama taip, kad atskirų šalių renkami nusikaltimų įrodymai galėtų būti analizuojami bendrai.
L. Hamranas prieš susitikimą su ministre sakė, kad Lietuva yra viena lyderių kovoje su karo nusikaltimais.
„Tai yra priežastis, kodėl esu čia – kad pabrėžčiau šiuos tarptautinius siekius. Turiu pasakyti, kad čia dalyvauja ir teisėsaugos institucijos – ne tik Teisingumo ministerija, bet taip pat ir generalinė prokurorė bei Lietuvos prokurorai“, – BNS teigė pareigūnas.
Eurojust yra ES bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra, jos rėmuose nacionalinės teisminės institucijos bendradarbiauja kovodamos su sunkiais organizuotais tarpvalstybiniais nusikaltimais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą