Tėvynės laisvės gynėjus pagerbė žygiu „Vanagų takais“
Pėsčiųjų žygį „Vanagų takais“ organizavo Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjunga ir Lietuvos šaulių sąjungos V. Putvinskio-Pūtvio klubas.
Tai buvau jau trečiasis toks žygis. Pirmasis vyko prieš septynerius metus, antrasis - pernai.
Žygis skirtas LLA „Vanagų“ karinių dalykų ir partizanų taktikos mokymų stovyklos 79-osioms metinėms paminėti.
Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos pirmininko pavaduotojo klaipėdiečio Sauliaus Valiulio teigimu, kitais metais rengiamas žygis bus skirtas stovyklos 80-mečiui pažymėti.
Iš viso žygyje dalyvavo 52 žygeiviai (nuo vaikų iki suaugusiųjų), kurie susirinko Plateliuose, prie Lietuvos Nepriklausomybės paminklo.
Juos išlydėjo ir ištvermės linkėjo Plungės rajono vicemeras Žydrūnas Purauskis, Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos pirmininkas Zigmas Gulbinas, kelionę palaimino LLA karių ir rėmėjų sąjungos kapelionas kunigas Saulius Paulius Bytautas.
Žygio metu teko įveikti 20 kilometrų. Visiems žygeiviams įteikti specialūs diplomai, liudijantys apie įveiktą maršrutą.
Iš Platelių vieškeliais nueita iki Pamedžių (Montvydinės) miške esančios partizanų bunkerio vietos.
Bunkerio istoriją papasakojo Žemaitijos krašto partizaninio paveldo tyrinėtojas ir propaguotojas Aurimas Rapalis.
Pasak Žemaitijos nacionalinio parko Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistės Aldonos Kuprelytės, partizanų bunkerį 1950 metų gruodžio 10 d. apsupo sovietų saugumiečiai.
Mūšyje žuvo trys Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Platelių kuopos Auklėtinio būrio laisvės kovotojai - Vincas Platauna-Audra, Juozapas Sakalauskas-Pelėda ir Pranas Sereckis-Ąžuolas.
Sunkiai sužeistas būrio vadas Ignacas Žabinskis-Auklėtinis suimtas gyvas ir 1951 m. spalio 11 d. sušaudytas Vilniuje.
2019 m. partizanų bunkerį tyrinėjo archeologas dr. Gediminas Petrauskas. Rasti 159 įvairūs radiniai (šovinių tūtelės, kulkos, rankinių granatų dalys, aprangos ir ekipuotės reikmenys ir kt.).
Pailsėję žygeiviai keliavo Užpelkių kaimo laukais, Montvydinės mišku prie šiaurinės Platelių ežero pakrantės. „Ąžuolų salos“ poilsiavietėje jų laukė pietūs - šiurpė.
Pietus keliauninkams išvirė LLA sąjungos rėmėjas Laimonas Kasnauskas su šeima. Žygio organizatoriai už paramą dėkojo Plungės rajono savivaldybei, Platelių seniūnijai, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai.
LLA „Vanagų“ stovykla Plungės rajone buvo įsikūrusi Plokštinės miške, netoli Platelių ežero. Traukiantis vokiečiams ir artėjant frontui, 1944 m. vasarą į LLA mokymus atvyko jaunimas ne tik iš Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos.
LLA vado įsakyme nurodyta, kad visi ginklą naudoti pajėgūs LLA nariai pereina į rinktinę ir toliau vadinami „Vanagais“. Platelių miške susibūrusią „Vanagų“ rinktinę sudarė maždaug 5 tūkstančiai narių.
Stovykloje vyravo kariška tvarka. Keltis tekdavo 5-6 valandą ryte, praustis Platelių ežere, vakarais giedotas Lietuvos himnas.
Karinio parengimo pagrindų mokė LLA karininkai-instruktoriai. Prie Jakumo upelio ant storos pušies buvo pakabinti taikiniai, į kuriuos šaudė mokymų dalyviai. Stovykloje buvo net viena prieštankinė patranka.
Priesaiką stovyklautojai priimdavo prie Platelių ežero. Gyveno medžiaginėse ir žaginių tipo (dengtos eglių šakomis) palapinėse, pradžioje valgė savo atsivežtą maistą, vėliau produktų gaudavo iš aplinkinių kaimų ūkininkų.
Karinės taktikos mokymai prie Platelių ežero tęsėsi apie 10 dienų. Vėliau gautas įsakymas rinktinę išskirstyti nedideliais daliniais, grįžti ir ruoštis ginkluotam pasipriešinimui sovietiniams okupantams - partizaniniam karui.
Kariams įsakyta mišką palikti tvarkingą, tokį, kokį ir rado.
Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos nuotr.
Rašyti komentarą