Trijuose daugiabučiuose – statybos darbai, septyni – eilėje

Nerimą išsklaidė

Kretingiškės žodžiais, po „kovido“, pakoregavus investicinį planą, antrą kartą gyventojų dauguma pasirašė, kad renovacijai pritaria. Iš karto nepavyko gauti rangovo, dabar rangos sutartis su bendrove „RNDV statyba“ pasirašyta, tuo žmonės džiaugiasi, tačiau... Pernai rudenį buvo pažadėta, kad statybos prasidės žiemą, dabar jau koridoriuje pakabintas skelbimas, kad – šį pavasarį.

Bet ar tikrai prasidės? Ar yra gautas finansavimas?“ – šie klausimai žmonėms neduoda ramybės.

Daugiabučių namų programos įgyvendinimo administratoriaus Savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ projektų vadovė Vilma Ulčinskienė patikslino: gali būti, kad Žemaičių g. 8 rangos darbai prasidės net vasario pradžioje. Sakyti, kad projektas per ilgai užtęstas, jos nuomone, – neteisinga, nes paramos sutartis pasirašyta ne 2019-aisiais, o 2020 metų birželio 2 dieną, projektavimo sutartis – tų pačių metų rugsėjį. Projektavimo darbai paprastai vykstantys apie metus.

Įmonė „Kretingos komunalininkas“ energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą įgyvendina nuo 2013-ųjų. Pirmasis daugiabutis Klaipėdos g. 121 Kretingoje buvo renovuotas 2015 m. Pernai buvo atnaujinti trys daugiabučiai namai ir pasirašytos 7 statybos rangos darbų sutartys. Šiuo metu Kretingoje atnaujinami (modernizuojami) trys daugiabučiai, o septyniems vyksta paruošiamieji darbai.

Iš viso Kretingos mieste ir rajone renovuoti 39 daugiabučiai.

Augančios kainos verčia pagalvoti

V. Ulčinskienės teigimu, be Kęstučio g. 2, Vytauto g. 119, Laisvės g. 8, Tiekėjų g. 28, Savanorių g. 52, Vilniaus g. 27, taip pat ir „Pajūrio naujienų“ skaitytojos paminėtam Žemaičių g. 8, vyksta paruošiamieji darbai, o J. Pabrėžos g. 10, Kęstučio g. 20 ir Klaipėdos g. 133A – jau atnaujinami.

Modernizavimo programoje gali dalyvauti tik trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, kuriame gali būti ir negyvenamųjų patalpų. Namai turi būti pastatyti pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus. „Dauguma daugiabučių namų Kretingos rajone ir yra pastatyti iki 1993-iųjų, tad daugiabučių energinio efektyvumo didinimo programoje ir gali dalyvauti“, – sakė V. Ulčinskienė. 

Pagrindinis renovacijos įgyvendinimo pastatuose tikslas – sumažinti šilumos energijos sąnaudas. Daugiabučiuose, kuriuose priemonės buvo įgyvendintos, lyginant su sąnaudomis iki tol, sutaupoma apie 50 proc. energijos. Sutaupytos lėšos dažniausiai panaudojamos investicijoms padengti.

Pašnekovės žodžiais, nuolat augant paslaugų kainoms ir darbo užmokesčiui, daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) projektus įgyvendinti taip pat tampa brangiau. Dėl trūkstamų lėšų, numatytų investicijų planuose, nepavyksta nupirkti statybos rangos darbų.

„Bėda ta, kad kainos skaičiuotos ruošiant investicinius planus, o iki rangos darbų pirkimo praeina nemažai laiko, kiekvienas procesas užtrunka. Viešųjų pirkimų procedūras vykdome po keletą kartų, gavus tiekėjų pasiūlymą, investicijų planą tenka koreguoti“, – sakė V. Ulčinskienė.

Padidinus investicijų plano sumas, vėl būtina gauti gyventojų pritarimą, turi būti balsuojama iš naujo. Pašnekovės žodžiais, kainų šuoliai namo gyventojus verčia pamąstyti, ar pritarti išbrangusiai renovacijai.

Valstybė lėšomis prisideda

Pasak projektų vadovės, dauguma daugiabučių gyvenamųjų namų rajone nėra geros būklės, anksčiau ar vėliau juos vis tiek reikės atnaujinti. Valstybė prie to prisideda skirdama 100 proc. paramą projektui ar jo daliai parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizę, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms, net 30 proc. – investicijų energinio efektyvumo didinimo priemonėms. Taip pat skiriama papildoma 10 proc. parama, kai, įgyvendinant atnaujinimo projektą, daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, ant stovų įrengiami balansiniai ventiliai, pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą, termostatinius ventilius. Lengvatinis kreditas gyventojams sudaro galimybę už atliktus renovacijos darbus mokėti dalimis per sutartyje nurodytą terminą.

„Valstybės tikslas – skatinti atnaujinti ekonomiškai neefektyvius daugiabučius, todėl gyventojams, kurie turi teisę į šildymo ir karšto vandens kompensaciją, atnaujinus daugiabutį, 100 proc. dengia kasmėnesines renovacijos paskolos ir palūkanų įmokas“, – paaiškino V. Ulčinskienė.

Sąlyga – A energetinio naudingumo klasė

Ar daugiabutis namas dalyvaus atnaujinimo (modernizavimo) programoje, lemia patys gyventojai, jų ryžtas ir noras. Žmonės esą dažnai baiminasi paties proceso, kuris trunka ilgai ir yra sudėtingas. Nusprendus namo atnaujinimo procesą patikėti projektų administratoriui, patiems būsto savininkams jokių organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų bei projekto įgyvendinimo rizikos nereikia prisiimti.

Turint daugiau nei 50 proc. butų savininkų pritarimą investicijų planui parengti, su prašymu įtraukti daugiabutį į renovuojamų pastatų sąrašą prašoma kreiptis į „Kretingos komunalininką“ arba į Kretingos rajono savivaldybę.

Pasak V. Ulčinskienės, Aplinkos projektų valdymo agentūra, kviesdama teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti, dabar nurodo pagrindinę sąlygą – po renovacijos pasiekti ne mažesnę, kaip pastato A energinio naudingumo klasę. Tokiems projektams numatomas lengvatinis kreditas, 100 proc. subsidija faktinėms išlaidoms apmokėti, neviršijant Vyriausybės nustatytų dydžių, 30 proc. – kompensacija energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bei papildoma 20 proc. kompensacija energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, jeigu daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas ir įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų, jeigu pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą, termostatinius ventilius.