Tyrimas: į geležinkelių infrastruktūrą investuotas 1 euras atneša 2 eurų grąžą valstybei

Kiekvienas euras, investuotas į Lietuvos geležinkelių tinklo priežiūrą, remontą ir plėtrą, šalies ekonomikai sukuria dvigubą naudą, rodo tyrimas. „LTG Infra” užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, geležinkelių infrastruktūros kuriamas tiesioginis ir netiesioginis poveikis valstybei 2023 metais sudarė beveik 591 mln. eurų.

Tais metais geležinkelių priežiūrai, remontui ir plėtrai iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos (ES) fondų „LTG Infra” gavo beveik 290 mln. eurų finansavimą. Didžiąją investicijų dalį sudarė „Rail Baltica“ ir Vilnius–Klaipėda elektrifikacijos projektai.

Šių lėšų didesniąją dalį (79%) sudarė ES subsidijos investicijoms, likusią – valstybės finansavimas įmonės pajamų ir sąnaudų subalansavimui.

Remiantis tyrimo skaičiavimais, kiekvienas investuotas euras į geležinkelių infrastruktūros priežiūrą, remontą ir plėtrą per tiesioginį ir netiesioginį poveikį 2023 metais sukūrė 2,04 euro naudą valstybei.

Tyrime išskirtos keturios poveikio sritys –  ekonominė, ekologinė, šalies saugumo ir socialinė – kurioms geležinkelio infrastruktūra teikia didžiausią naudą.

Pasak „LTG Infra“ vadovo Vyčio Žalimo, atliktas tyrimas rodo, kad investicijos į geležinkelių infrastruktūrą labai atsiperka – jos itin svarbios dėl kelių priežasčių.

„Pirmiausia, išvystyta ir moderni geležinkelių infrastruktūra prisideda prie šalies ekonomikos augimo per konkurencingumą, susijusių ekonominių veiklų skatinimą, tiesioginius mokesčius ir darbo vietų kūrimą. 

Užtikrina veiksmingą prekių ir žmonių vežimą, skatina užsienio prekybą ir jungtį tarp Bendrijos ir kitų svarbių rinkų“, – teigia V. Žalimas.

Antra, priduria jis, investicijos į geležinkelių infrastruktūrą kuria ilgalaikes naudas  aplinkosaugos srityje. Geležinkelių elektrifikacija padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, traukinių transportas mažina poreikį tvarkyti panaudotas kelių transporto priemonių padangas.

„Šalies saugumo kontekste efektyviai veikianti geležinkelių infrastruktūra užtikrina karinės technikos mobilumą ir gyventojų evakuacijos pajėgumus. Socialinio poveikio kontekste mažina nelaimingų atsitikimų skaičių eismo įvykiuose, taupo kelionių kaštus, skatina darbo jėgos mobilumą, kuria kitas naudas“, – sako V. Žalimas.

Tyrimą vasarį atliko konsultacinė bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder