Ūkininkai piktinasi, kad valdžia verčia nusikalsti

(3)

Ne visiems Klaipėdos rajono ūkininkams dėl rudenį užsitęsusio lietaus ir itin gausaus kritulių kiekio pasisekė nustatytu laiku išvežti srutas ir mėšlą į laukus, ištuštinti talpyklas. Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, įvertinęs padėtį, nusprendė trims gyvulių ūkių savininkams leisti išimties tvarka paskleisti srutas jiems priklausančiose daugiametėse pievose. Ūkininkai piktinasi, kad valdžia verčia nusikalsti, nemylėti gamtos.

Išbandė ir sausra, ir liūtys

Dėl itin lietingų orų ir įmirkusių dirvų daliai šalies ūkių nepavyko ištuštinti srutų talpyklų ir patręšti laukus iki teisės aktais nustatyto termino. Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos nutarė, kad savivaldybių ekstremaliųjų situacijų centrai srutų išpylimo į laukus poreikį vertins individualiai kiekvienam ūkiui. Ir tik susidarius ekstremaliai situacijai konkrečiame ūkyje galės būti taikomos išimtys leisti dar pilti srutas į laukus.

„Klaipėdos rajonas šiemet du kartus susidūrė su gamtos stichijomis: vasarą alinančios sausros stipriai paveikė ūkininkų pasėlius, o ruduo nepagailėjo lietaus – rajonas buvo arti antros ekstremalios situacijos paskelbimo. Viliuosi, kad dar vienas toks neeilinis potvynis rajone nebepasikartos“, – „Bangai“ kalbėjo Žemės ūkio skyriaus vedėta Aurelija Latakienė.

„Visada spėjame nurodytu laiku išvežti į laukus mėšlą – skystą ir kraikinį, – atskleidė kiaulių augintojas Vytautas Gliožeris iš Gribžinių.– Kažkodėl kai kurie ūkininkai dirba pagal grafiką ir po to šaukiasi pagalbos.

Dabar klimato kaita – reikia ruoštis įvairioms situacijoms, nes gali visą rudenį pliaupti lietus. Šiemet rugsėjis buvo toks saulėtas ir spalio pradžia nebloga, tik mėnesio pabaigoje prasidėjo liūtys, todėl buvo galima susitvarkyti laiku.“

V. Gliožerio manymu, visada reikia turėti atsarginį variantą, galvoti, ką darys, jei situacija pablogės.

Vieno didžiausių rajone gyvulininkystės ūkio šeimininkė Irena Lachaj pagal reikalavimus spėjo išvežti srutas ir mėšlą į ražienas, pievas, kurias teks išarti. „Pasisekė laiku susitvarkyti ir šiemet, ir pernai“, – džiaugėsi ji.

Tyčia nedelsė

Pieno ūkio savininkas Manfredas Skroblys iš Peskojų kaimo prisipažino nespėjęs iki lapkričio 15 d. išvežti mėšlo į laukus, bet vėliau oras buvęs saulėtas, drėg­mės sumažėjo, tai ir išvežė iki lapkričio 20 d. „Negalėjome to daryti, bet susitvarkėme, – sakė jis. – Buvo atvykę aplinkosaugininkai, tikrino – pasakiau jiems.

Tegul man parodo, kur Europos Sąjungos direktyvose nurodyti mėšlo išvežimo terminai? Jų nėra, o tai aukščiau už mūsų valdininkų išsigalvotą datą. ES direktyvoje parašyta, kad į įmirkusią, užšalusią ar apsnigtą dirvą mėšlo kratyti negalima.“ Ūkininko manymu, jeigu oro sąlygos palankios – vyksta augalų vegetacija, mėšlą, srutas galima pilti, kratyti laukuose.

Pasak jo, specialistai atvažiavo tikrinti, kai viskas užšalo ir nieko nebegalėjo spręsti. O juk nuo lapkričio 15 d. iki 23 d. galėjo visi į laukus vežti – dirva buvo tinkama, bet neleido.

„Gyvulininkyste besiverčiantiems ūkininkams spalis ir lapkritis buvo itin sunkus, – dėstė ūkininkas M. Skroblys. – Pirma reikia nupjauti kukurūzus, kad galėtum išvežti mėšlą, ir aparti, o be spalio vidurio to negali daryti. Neturime tiek žemės, kur galėtume vežti mėšlą.

Dirbi tuos darbus spalį ir iki lapkričio pasidarai, bet šiemet buvo labai šlapia, ir ūkininkai negalėjo nudirbti tų darbų. Ūkininkas tyčia nedelsia – dirba pagal technologijas, tačiau su gamta nepasigalynėsi. Gaila, kad du ministrai negalėjo skubiai susitarti – jiems prireikė poros savaičių, kol užšalo, užsnigo.

Tai kur dėti mėšlą? Na, dar rezervuarai nėra perpildyti, bet sausio–vasario mėnesiais jie bus pilni. Niekas nelauks paskutinio momento – turės kažkur padėti mėšlą.

Ūkininkai paslapčia veš į laukus ir pils. Taigi valdžia verčia nemylėti gamtos ir nusikalsti.“

Pasak ūkininko, karvės negali braidyti srutose. „Mano pusšimčio karvių tvarte per savaitę susikaupia apie 100 tonų skysto mėšlo, kurį reikia kažkur padėti.

Bet niekas negalvoja apie tai – sako, kad tai jūsų problema – patys spręskit. Atseit, reikėjo susitvarkyti, tik nepasakė, kaip. Ambicijos, kvailos šnekos…

Buvo galimybė – palankus oras vežti mėšlą ir po lapkričio 15 d., bet nepratęsė termino. Talpas reikia iki žiemos ištuštinti, kad turėtum kur pilti, bet negalėjai įvažiuoti į perlytas dirvas. Į įmirkusias negali vežti ir vasarą.“

M. Skroblio teigimu, gyvulius laikantys ūkininkai ankstyvą rudenį neturėjo kur vežti mėšlo, nes rugsėjį ganė ganyklose – šiemet bėda dėl pašarų, juk dėl sausros vasaros pradžioje mažai žolės prižėlė. Ir gyvuliai iki lapkričio ganėsi laukuose.

„Pykstame, kad valdininkai galvoja, jog problema išsispręs savaime. Neišsispręs. Ūkininkas turės nemylėti gamtos ir nelegaliai vežti mėšlą į laukus“, – sakė M. Skroblys.

Nuovokos užtenka

„Turiu talpius rezervuarus skystam mėšlui. Rudenį išvežiau į laukus, kur pasėjau žieminius kviečius. Talpas beveik ištuštinau – buvau pasiruošęs žiemai. Tačiau prasidėjo liūtys, ir vanduo pildė rezervuarus. Šiuo metu telpa – ir atvykę aplinkosaugininkai patikino, kad turėtų tilpti.

Visgi suabejojau, ar tilps iki pavasario, kol galėsiu išvežti į laukus, todėl apsidrausdamas kreipiausi, kad prireikus leistų išimties tvarka išpilti srutas“, – dėstė gyvulininkystės ūkio savininkas Andrius Vainius iš Endriejavo. Jo manymu, pavasarį naudingiau organinėmis trąšomis tręšti laukus.

Ūkininkas Mindaugas Žąsytis iš Vainotiškės kaimo sakė nespėjęs išvežti srutų į laukus, nes jau buvo perlijusi žemė. „Rezervuare vietos dar yra, tačiau baiminuosi, kad iki pavasario, nustatyto termino, nebetilps. Mes, keli ūkininkai, prašėme, kad prireikus leistų išvežti“, – kalbėjo jis.

„Ūkininkai niekada mėšlo nekrato ant sniego, o tik esant pliusinei temperatūrai, kai gali aparti. Gerai, kad nustatytas terminas, bet jeigu tada būtume vežę per liūtis, tai vandenys mėšlą, srutas būtų išplovę, šis nutekėjęs į Miniją ir panašiai, – dėstė Vidmantas Buivydas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas.

– Aplinkosaugininkų paklausus, kodėl nustatytas terminas – lapkričio 15 d., šie negalėjo paaiškinti, tik atsakė, „kad taip nurodyta“. Šiemet dėl stichinės situacijos ūkininkai negalėjo iki to termino sutvarkyti mėšlo ir srutų. Aplinkos ministerija užkrovė savivaldybėms spręsti šį klausimą, ieškoti kažkokių rezervuarų.

Lietuva maža – kiekvienas rajonas išskirtinis, todėl manau, kad, iškilus ekstremaliai situacijai, Savivaldybės Žemės ūkio skyrius kartu su Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono skyriaus atstovais ir ūkininkais turėtų nuspręsti, kada, atsiradus palankioms oro sąlygoms, atlikti darbus, kurių nespėjo. Šio termino joks mokslas negali nustatyti, o ūkininkai sveikos nuovokos ir supranta, kada sąlygos tam tinkamos.“

KOMENTARAS

„Klaipėdos rajono ūkininkai dėl užsitęsusio lietaus ir iškritusio didelio kritulių kiekio kreipėsi su prašymais pratęsti tręšimą mėšlu ir srutomis. Dalyje laukų žemė buvo įmirkusi, kai kur užtvindyta – ūkininkai ne tik negalėjo įvažiuoti į laukus, bet ir vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais negalėjo skleisti mėšlo ir srutų ant įmirkusios žemės.

Savivaldybės atstovai aplankė ūkius ir įvertino padėtį. Nustatyta, jog kai kurie ūkininkai įsirengė ar įsigijo papildomas talpyklas, kai kurie suspėjo per nustatytą laiką išsivežti srutas, todėl ištuštino talpas ir iki nustatyto termino – pavasario tręšimo pradžios kovo 20 d. galimai sutalpins jas. Kiti gali laukti tik iki sausio–vasario mėn., ir talpyklos užsipildys. Yra ir tokių, kuriems būtina išvežti dabar.

Todėl Klaipėdos rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras priėmė sprendimą trims ūkininkams, kurių srutų talpyklose kyla grėsmė persipildyti ir srutoms patekti į aplinką, leisti paskleisti šias jiems priklausančiose daugiametėse pievose, vadovaujantis Žemės ūkio ministerijos parengtomis rekomendacijomis.

Šalpėnų kaime ūkininkui leista į laukus išvežti ir išlaistyti 35 kub. m srutų, Vainotiškės – 100 kub. m, Endriejavo miestelyje – 150 kub. m.

Ūkininkai įpareigoti prieš dieną, bet ne vėliau kaip prieš valandą iki srutų išvežimo, informuoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gargždų apsaugos skyrių apie planuojamą srutų išvežimą nurodant, kokį kiekį ir į kokį lauką planuojama išvežti“, – „Bangą“ informavo Rita Rapalienė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus patarėja.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder