Už Europos Sąjungos pinigus paisto nesąmones

(1)

„Kas čia per blėnis?" - paklausė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, pamatęs Šiauliuose skelbiamą reklamą apie Europos Sąjungos paramą.

Reklamoje žinomas dainininkas Saulius Urbonavičius-Samas teigia, kad, jeigu ne ES parama, Šiauliuose nebūtų Auksinio berniuko - „Šaulio" skulptūros.

Vietiniai stebisi, kaip taip gali būti, jeigu miesto simbolis Šiauliuose pastatytas dar iki Lietuvos stojimui į ES!

Reklama buvo sukurta įgyvendinant Finansų ministerijos kuruojamą projektą „Ar matai, kaip keičiasi..?", kuris skirtas ES struktūrinių ir investicijų fondų Lietuvoje žinomumo didinimui.

Projekto metu žinomi šalies žmonės aplankė savo gimtuosius miestus ir įvertino, kaip šie pasikeitė per 20 metų.

Nomeda Marčėnaitė tapo Vilniaus ambasadore, Mantas Kalnietis - Kauno, Robertas Petrauskas - Klaipėdos, S.Urbonavičius-Samas - Šiaulių, Danas Rapšys - Panevėžio, Vlada Musvydaitė - Tauragės, Alfredas Bumblauskas - Telšių, Algirdas Kaušpėdas - Anykščių, Marijonas Mikutavičius - Lazdijų, o Vytenis Pauliukaitis - Marijampolės.

Kiekvienam miestui sukurtas reklaminis klipas, taip pat miestuose pasirodė lauko reklamos. Finansų ministerijos pranešime teigiama, kad muzikantas, dainų autorius, prodiuseris S.Urbonavičius-Samas, tapęs Šiaulių ambasadoriumi, apsilankė šokolado fabrike „Rūta", dviračių gamykloje „Baltik vairas" ir seniausioje Šiaulių įmonėje - vaistinėje „Valerijonas".

„Kai atvažiavau studijuoti į Šiaulius, dar buvo gūdus sovietmetis, gal tiksliau - jo pabaiga, kada dar viskas atrodė pilka.

Šiauliai buvo kone vien sovietiniai namai.

Nors miestas ir turėjo išskirtinių objektų, jis nebuvo toks patrauklus, daug kas buvo supuvę, pvz., parko estrada sugriuvusi.

Dabar čia atsirado daugybė įdomybių - ir Auksinis Šiaulių berniukas, kaip miesto simbolis, ir „Geležinė lapė", atnaujinta parko estrada.

Šiauliai keičiasi mums regint, jie darosi vis fantastiškesni", - dalijasi mintimis muzikantas.

Projekto metu parengtame interviu su S.Urbonavičiumis sakoma, kad nemažai laiko su bičiuliais dainininkas praleido ir ten, kur dabar įsitaisęs Auksinis berniukas, Šiaulių simbolis „Šaulys".

Tiesa, S.Urbonavičiaus studijų laikais jo čia nebuvo.

„Mes ne tik einame koja kojon su pasauliu, bet dar ir norime būti pačiame priekyje, o tai yra fantastika.

Šiauliuose vaikščiojau, čia gyvenau ir tiek daug apie šio miesto gilią istoriją nežinojau...

Jei ne ES investicijos, čia nebūtų Auksinio berniuko, o šimtamečiams verslams būtų labai sunku", - tikina atsiminimų takais sugrįžęs Samas.

S. Urbonavičius reklamoje prikalba daug gražių dalykų apie Lietuvą bei ES pinigų naudą.

Tačiau būtent frazė „jei ne ES investicijos, Šiauliuose nebūtų Auksinio berniuko" atsidūrė miestui skirtoje reklamoje.

Reklamos jau kabo mieste.

Tai nustebino Šiaulių merą A.Visocką. „Jeigu ne ES investicijos - tai nebūtų Auksinio berniuko?

Kas čia per blėnis?

Iki tiek džiaugiamės, kad būtina visą miestą apkabinėti tokio tipo reklamomis?

Nes to panorėjo kažkas?

Auksinis berniukas atsirado 1986 metais, kada buvo švenčiamas Šiaulių 750 - asis gimtadienis.

Toje aikštėje vyko Sąjūdžio mitingai.

Tada ES lėšų iš viso nebuvo!", - į reklamą socialiniame tinkle „Facebook" sureagavo meras.

Kilus diskusijoms, jis komentaruose juokavo, kad viską galima būtų „pripaišyti" ES paramos naudai.

„Visame tame miesto reklamų komplekte trūksta kokio nors žinomo asmens komentaro ar reklamos: „Ką tas Šiaulių meras padarė? Ogi nieko! Viską padarė ES pinigai!", - šmaikštavo meras.

Kiti juokavo, jog galima būtų sukurti reklamą, kurioje būtų skelbiama kad ir Saulės mūšis buvo laimėtas tik ES lėšų dėka.

Kalbėdamas su „Vakaro žiniomis" meras A.Visockas sakė, kad akivaizdžiai su reklama buvo persistengta.

„Jeigu už ES lėšas „paremontavo" Katedrą, gal ir Katedros nebūtų, jeigu ne ES investicijos? Auksinio berniuko niekas netvarkė už ES finansus.

Aikštė buvo tvarkoma, bet ji buvo sukurta dar tuomet, kai nebuvo ES pinigų.

Aš suprantu, kad reikia reklamuoti, jog ES lėšos yra gėris, bet reikėtų daugiau atidumo.

Suprantu, kad ES skiria paramą ir dalis pinigų yra skiriama komunikacijai apie tai.

Aš nieko prieš. Bet šį kartą buvo persistengta", - sakė meras.

Eltos archyvo nuotr.
Eltos archyvo nuotr.

Tiesa, jis sako įžvelgiantis ir teigiamą situacijos pusę: „Esu linkęs į tai žiūrėti labiau teigiamai nei neigiamai.

Dar daugiau žmonių sužinojo, kad Šiaulių simbolis yra Auksinis berniukas.

Daugiau žmonių sužinojo, kad ši aikštė buvo įkurta 1986 metais ir kad tuo metu Šiauliams jau buvo 750 metų. Įvyko tam tikra provokacija, kuri skatina kalbėti apie ES lėšas.

Tai nėra blogis, tik papildoma reklama."

„Vakaro žinioms" susisiekus su Finansų ministerija, jos atstovė Jovita Valeikait- La Ferrera nurodė, kad atlikėjas Auksinį berniuką panaudojo kaip metaforą.

„Auksinis berniukas man yra geresnio gyvenimo simbolis.

Šiame kontekste aš jį ir paminėjau. Priimkite tai kaip gražią metaforą" - sako S.Urbonavičius.

Nors žiniasklaidoje jau pasirodę paties atlikėjo pasvarstymai, kuriuose jis neprisiminė, ar šią frazę pasakė pats, ar ją sukūrė projekto koordinatoriai.

Finansų ministerija taip pat prideda, kad Saulės laikrodžio skveras, kuriame ir stovi „Šaulys", iš dalies buvo atnaujintas už ES lėšas.

„Skveras ir Auksinio berniuko postamentas buvo sutvarkyti taip pat ES lėšomis. Į šį projektą buvo investuota beveik 800 tūkst. eurų.

Šio skvero ir visų Šiaulių simbolis buvo pasirinktas kaip metafora miesto, kuriame šimtamečiai verslai ir simboliai atgimsta naujam gyvenimui Europoje", - nurodė ministerija.

„Vakaro žinios" pasiteiravo, ar buvo mokama žinomiems žmonėms už dalyvavimą reklamoje ir kiek.

Ministerija nurodė, kad atlygis buvo mokamas visiems filmavimo komandos nariams, tarp jų ir ambasadoriams.

Tačiau konkrečių sumų neatskleidė.

Faktai

Iš tiesų Šiaulių miesto simboliu laikomas Auksinis berniukas (skulptūra „Šaulys") buvo sukurtas skulptoriaus Stanislovo Kuzmos, kartu su Saulės Laikrodžio aikšte pastatytas 1986 m., minint 750-ąjį Šiaulių gimtadienį.

Auksinis berniukas aikštės viduryje iškeltas ant 18 m aukščio obelisko. 2013 m. sis miesto simbolis buvo renovuotas.

Restauracija kainavo beveik 90 tūkst. litų, kurie buvo skirti iš miesto biudžeto.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

respublika.lt

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder