Apmokestins ir arbatpinigius

Uždirba ir antrą algą arba 1500 eurų, bet neslepia: lietuviai, ypač moterys, arbatpinigių gaili

(9)

Aptarnavimo srityje dirbantys gyventojai paprastai uždirba tik minimalų atlyginimą – visa kita jiems tiesiogiai sumoka klientai. Vis tik gaunamos sumos džiugina ne visus, o ir arbatpinigių palieka ne kiekvienas.

Padavėjais ar barmenais dirbantys jaunuoliai neslepia, kad kartais iš arbatpinigių pavyksta surinkti ir pusantro tūkstančio eurų. Kitiems – vos kelis eurus per savaitę.

Būna ir taip, kad darbuotojų uždirbtus arbatpinigius susirenka vadovai, padavėjai barmenams nuperka maisto arba dalį tenka atiduoti virtuvei.

Restoranų atstovas sako, kad jų visad reikėtų palikti apie 10 proc. nuo sąskaitos, jei aptarnavimas nelabai patiko – šiek tiek mažiau.

Vis tik, profsąjungų nuomone, klientai neturėtų būti verčiami mokėti, nebent patys to nori. Be to, arbatpinigiai nėra apmokestinami, dėl ko darbuotojai neturi galimybių kaupti didesnei pensijai ar kitoms garantijoms.

Vieniems – vos 6 eurai per savaitę, kitiems – antra alga

Viešbutyje ir jo restorane dirbanti mergina Irma nurodė, kad nuo vieno aptarnauto staliuko gauna apie 2 eurus arba mažiau. Nuo užsieniečių – apie 3 eurus.

Per savaitę ji teigė gaunanti 6, o kartais tik 3 ar 4 eurus arbatpinigių.

Nemažą patirtį turintis vaikinas, norėjęs likti anonimu, nurodė, kad nuo staliuko gauna 3–10 eurų arbatpinigių. Tad per mėnesį, jo teigimu, susidaro nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. eurų.

Tiek barmenu, tiek padavėju dirbęs Frenka įvardijo, kad nuo staliuko arbatpinigių gauna įvairiai: kartais 20 centų, kartais 2 ar 10 eurų. Tad bendrai, anot jo, galima sakyti, kad arbatpinigių lietuviai palieka apie 5 proc. nuo sąskaitos sumos.

Vaikinas neslėpė, kad sezono metu iš arbatpinigių susidaro ir antra alga, kartais net ir daugiau. Tačiau būna ir prastesnių dienų.

Vienos didžiausių restoranų grupių Lietuvoje „Amber food“ vadovas Gediminas Balnis teigė, kad staliukas vidutiniškai palieka apie 10 proc. arbatpinigių nuo išleistos sumos, tad jų dydis priklauso nuo sąskaitos dydžio.

Pasak jo, arbatpinigius lemia ir paties padavėjo profesionalumas: vienas gali surinkti 50 eurų per pamainą, kitas – ir žymiai daugiau.

Pašnekovas pridūrė, kad klientai kartais tiesiog neturi grynųjų pinigų: „Dirbame dėl to suteikdami galimybę arbatpinigių palikti ir ne grynaisiais pinigais.“

Kas ir kada duoda daugiausia, o kas gaili?

Viešbutyje dirbanti Irma neslėpė, kad nors ir buvo vasaros sezonas, žmonės labai mažai palikdavo arbatpinigių: „Visad lietuviai gaili. Aišku, daugiausia palieka vyriškiai – apie 2 eurus. Moterys – mažiausiai. Kartais užsieniečiai užsuka, jie – tikrai svetingi, malonūs, visada palieka arbatpinigių. Jie labai tą vertina.“

Frenkos teigimu, labai daug lemia, nuo kada dirbama ir kokioje vietoje. Pasak jo, arbatpinigių davimas – nenuspėjamas dalykas. Pašnekovo nuomone, kokie 20 proc. klientų tikrai jų neduoda.

„Savaitgalį, kai visi vakarais baliavoja ir išgėrę būna, tai natūralu, kad ir arbatpinigiai būna kur kas didesni, nei ramų antradienio vakarą“, – sakė Frenka.

„Amber food“ vadovas nurodė, kad didesnė klientų dalis arbatpinigių palieka: „Mes rekomenduojame palikti 10 proc., aš pats stengiuosi tiek palikti. Jei aptarnavimas labai patiko, galima palikti ir didesnį procentą, jei patiko mažiau – mažesnį.

Aišku, nuo šalies priklauso. Jei Amerikoje paliktumėte 10 proc., tai jus atsivytų ir paklaustų, kas nepatiko, nes ten įprasta palikti iki 20 proc. Italijoje arbatpinigių yra mažiau, bet yra stalo padengimo mokestis.“

G. Balnis tikino, kad arbatpinigiai nepaliekami nebent išskirtinėmis, konfliktinėmis situacijomis, kurių, beje, pasitaiko.

Tačiau pašnekovas teigė, kad tam nėra vienos taisyklės – viskas priklauso nuo situacijos ir kaip ją vertina bei supranta klientas. Pavyzdžiui, jam gali nepatikti, kad padavėjas ilgai nepriėjo prie staliuko, bet galbūt tai – rugsėjo 1-oji ir yra be galo daug žmonių.

Arbatpinigiai – vadovams, virtuvei arba tiesiog maistu

Frenka pastebi, kad, palyginti su tuo, kas buvo prieš 10 metų, arbatpinigiai tikrai didesni. Tačiau skirtingose šalyse, vaikino teigimu, arbatpinigių davimas kitaip veikia.

„Pavyzdžiui, šiandien buvau dėl barmeno pozicijos vienoje vietoje, prekybos centre, ir pirmą kartą išgirdau, kas mane nustebino, kad barmenai negauna arbatpinigių, o jiems padavėjai valgyti nuperka.

Čia man buvo naujovė ir keista, bet yra, kaip yra. Dar dirbau Kipre, ten rinkdavome arbatpinigius į bendrą katilą ir kas savaitę ar dvi išsidalindavo vadovai. Dar kitur būna, kad padavėjai procentą nuo arbatpinigių duoda barui ir virtuvei“, – patirtimi dalinosi vaikinas.

Jis pridūrė, kad yra ganėtinai daug pasipūtusių žmonių, kurie negerbia kito žmogaus darbo: „Ką čia bepridursiu, nebent kad reiktų visiems tokį darbą padirbti.“

Kito padavėjo vertinimu, arbatpinigių nepalieka irgi apie 20 proc. klientų. Vis tik jis tikino, kad dabartinė sistema jį tenkina, nes arbatpinigiai priklauso nuo jo sugebėjimų.

O Frenka paminėjo, kad JAV yra daug tinklų, kur žmonės gyvena būtent iš arbatpinigių. Tad, jo nuomone, arbatpinigiai liks, o algos vis tiek nespės vytis infliacijos.

„Bet, jei reiktų rinktis, tai tegul būna didesnis atlyginimas, bet jau padorus atlyginimas, ir baltais viskas. Nes daug kur juodoji buhalterija klesti, deja. Dėl to kalti žmonės, nemokantys mokesčių ir rėkiantys, kaip pas mus „blogai“, – kalbėjo pašnekovas.

Arbatpinigiai ir dienpinigiai – niekas to nenorėtų

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad dabartinė arbatpinigių sistema – nesąžininga.

Konfederacija esą jau ne kartą yra kalbėjusi apie tai, jog paslaugų sferoje atlyginimai turėtų būti mokami įprastai, kaip ir visur kitur.

T. y., kad nebūtų gudraujama per arbatpinigius, kurie yra neapmokestinami ir taip nusukama dalis darbuotojams priklausančių socialinių garantijų.

I. Ruginienei atrodo keista, kad yra tokia pasaulinė tendencija, sistema, atrodanti visiems kaip norma, kad žmogui, dirbančiam paslaugų sferoje, turi būti mokamas minimalus atlyginimas, o visa kitą jis turi susirinkti iš arbatpinigių.

„Šioje situacijoje vienintelis išlošia darbdavys. Mes skatiname juos pradėti motyvuoti savo darbuotojus įprastiniais modeliais, kaip tą daro daugelis darbdavių.

Tačiau atrodo, kad daugelis kaip vienintelę motyvacinę sistemą mato arbatpinigius, kas yra visiškai netiesa.

Nes kaip mes tada visi dirbame, gaudami atlyginimą ir puikiai atlikdami savo darbo funkcijas? O klientas neturėtų būti verčiamas mokėti – jam turėtų būti duodama visiška laisvė, jei jis iš tikrųjų nori atsidėkoti už gerą aptarnavimą. Bet tai neturėtų būti taisyklė“, – komentavo LPSK atstovė.

Jos teigimu, taip vyksta todėl, kad tam tikri sektoriai naudojasi įstatymų išlygomis ir mokestinėmis lengvatomis. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad tas pats vyksta ir su dienpinigiais tolimųjų reisų vairuotojams.

I. Ruginienės aiškinimu, dalis atlyginimo, ko neslepia jau ir patys darbdaviai, mokama dienpinigiais, kurie yra visiškai neapmokestinami, lyg alga vokelyje.

Anot jos, keistas argumentas, kad be arbatpinigių darbuotojai dirbs blogai, nebus motyvuoti – juk nuo darbo kokybės priklauso, ar žmogus išlaikys savo darbo vietą.

„Įsivaizduokite, jei žmonių, kurie gauna įprastą atlyginimą, darbdaviai sugalvotų įvesti sistemą, pagal kurią darbuotojas gautų minimalų atlyginimą ir dėl tik dėl tam tikrų papildomų pasiekimų pridėtų dienpinigių vokelyje.

Kažin, ar mes visi norėtume tokios sistemos, nes kiekvienas darbuotojas yra vertas normalaus darbo užmokesčio ir turėti socialines garantijas, jei kažkas jam nutiktų ar kai ateis laikas išeiti į pensiją“, – dėstė profsąjungų pirmininkė.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder