Vienas daugiabučio gyventojas negalėtų nurodinėti visiems

Šiuo metu Tabako, Tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme yra numatyta, kad siekiant neleisti rūkyti namo balkonuose, lodžijose ir pan. pakanka, kad nors vienas namo gyventojas išreikštų valią uždrausti rūkymą šiose vietose tam, kad viso namo gyventojams būtų taikoma toks ribojimas.

Įstatymo projektu yra siūloma ištaisyti teisės ir demokratinių principų neatitinkančią normą, kuomet jokių išskirtinių jam deleguotų atstovavimo teisių neturintis vienas asmuo gali nuspręsti už visus daugiabučio butų savininkus, paliekant galimybę drausti rūkyti namo balkonuose, tačiau tik tais atvejais, kai tokį sprendimą palaiko daugiau nei puse namo gyventojų.

„Atkreiptinas dėmesys, kad dabartinis reguliavimas neatitinka nei demokratijos, nei teisės principų.

Dėl bendro turto, bendros tvarkos daugiabučiuose visais kitais Lietuvos Respublikos teisės aktuose sprendžia dauguma gyventojų, t.y. čia yra taikoma taip vadinama 50+1 taisyklė.

Balsų ar valios dauguma iš esmės yra taikoma didžiąja dauguma atveju, kuomet yra sprendžiama dėl ne vieną asmenį paliečiančių sričių reguliavimo nuo sprendimų priėmimų asociacijose iki įstatymų leidybos.

Tuo tarpu dabartinis reguliavimas sukuria jokia logika, demokratija ir teisės principais neparemtą išimtį, leidžiančią vos vienam, jokių išskirtinių įgaliojimų, deleguoto atstovavimo neturinčiam vienam gyventojui priimti sprendimą už visą daugiabutį, kurio gyventojų skaičius labai dažnai viršija šimtą žmonių", - dėsto parlamentaras.

Pasak jo, svarbu pabrėžti, kad pagal dabartinį reguliavimą asmeniui net nereikia būti daugiabučio, kuriame jis gyvena, savininku, nes įstatyme numatyta, kad tokį draudimą visam namui gali įvesti gyventojas, o net ne buto savininkas.

Tai reiškia, kad tokį laike neapribotą draudimą namui gali pritaikyti buto nuomininkas, kuriam buto savininkas leido deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame bute.

„Pažymėtina, kad ši norma ne tik yra ne demokratiška, bet ir praktiškai neveikianti. Apklausus didžiąsias savivaldybes paaiškėjo, kad Kaune per trejus metus buvo nubausta 30 asmenų, tuo tarpu Vilniuje - nei vieno.

Pasak šią kontrolę įgyvendinančių savivaldybių informacija, taip yra todėl, kad apie pažeidimus pranešantys asmenys nepateikia įrodymų, o įrodinėjimo ar prevencijos naštą siekia perkelti savivaldybių Viešosios tvarkos skyriams arba policijos pareigūnams.

Dar didesnė problema atsiranda tais dauguma atveju, kai rūkantys asmenys nusprendžia rūkyti ne balkonuose, o savo buto ar prie atviro lango, prie ventiliacijos angų, gartraukių.

Tai reiškia, kad net anksčiau jokios problemos neturėję butų gyventojai dėl bendros ventiliacijos sistemos gali ne tik jausti nemalonius kvapus, tačiau ir patirti žalą sveikatai.

Paradoksalu, tačiau dėl vieno asmens sprendimo neretai susidaro situacijos, kuomet kur kas didesnę, jutiminę žalą patiria tie, kurie ne tik tie, kurie neprieštarauja rūkymui balkonuose, tačiau net ir tie asmenys, kurie yra netolerantiški, bet anksčiau problemos dėl dūmų kvapo namuose neturėjo", - teigia J.Sabatauskas.

Anot parlamentaro, šios problemos užkardyti praktiškai neįmanoma, kadangi daugiabučiai naudoja bendrą ventiliacijos sistemą, o tai reiškia, kad nustatyti name rūkančius asmenis, tam tikru metu padariusius konkretų pažeidimą yra praktiškai neįmanoma.

Jau nekalbant apie tokio pažeidimo įrodinėjimą, kuomet esant teisiniam ginčui, kaltinančiai institucijai ar asmenims reikėtų įrodyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir konkretaus asmens veiką.

„Būtent iš balkonų į privačias erdves persikeliantis rūkymas kelia vis daugiau ir didesnių problemų daugiabučių gyventojams.

Tai ypač aktualu kontekste, kuomet namo savininkų bendruomenės nesitarė dėl vienos ar kitos taisyklės taikymo.

 

Galiausiai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, šiai normai veikiant jau daugiau nei trejus metus, be jos žalos ženklesnio poveikio dėl tabako vartojimo, kova su priklausomybe nuo tabako nėra konstatuota.

Tai reiškia, kad priimta nuostata siekto rezultato iš esmės nepadėjo pasiekti, o nemažai daliai gyventojų sukėlė kur kas daugiau nepatogumų, nei jie turėjo iki šio reguliavimo įsigaliojimo", - reziumuoja J.Sabatauskas.