Vilija Blinkevičiūtė nesieks būti perrinkta socialdemokratų vadove: atidaviau visą širdį

„Padariau tiek, kiek galėjau, atidaviau visą širdį ir jėgas siekdama, kad socialdemokratai būtų matomi, girdimi, vieningi ir susitelkę. Kad aiškiai būtų akcentuota socialinė kryptis ir socialinis teisingumas“, – BNS perduotame komentare sakė europarlamentarė.

Ji teigė mananti, kad ketveri metai yra pakankamai ilgas laiko tarpas vadovaujant partijai – vienas politinis ciklas.

„Esu dėkinga visiems Lietuvos žmonėms, išgirdusiems mūsų žinutę ir už parodytą pasitikėjimą socialdemokratais savivaldos, Europos Parlamento, Seimo rinkimuose“, – nurodė V. Blinkevičiūtė.

Ji Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke tapo 2021-ųjų pavasarį, rinkimuose nugalėjusi Juozą Oleką.

„Dabar už partijos vairo – tuo esu esu tikra – metas stoti veržliam, aktyviam ir energingam pirmininkui, turi vykti natūrali kartų kaita, turi būti kartų balansas“, – sakė socialdemokratė.

„Organizacijoje turime daug jaunų ir veiklių žmonių, kurie gali kalnus nuversti. Juos rėmiau ir remsiu, palaikiau ir palaikysiu linkėdama socialdemokratams tik stiprėti ir nuolat atsinaujinti“, – pridūrė ji.

Prieš V. Blinkevičiūtę socdemams vadovavo dabartinis premjeras Gintautas Paluckas, tačiau dėl blogų Seimo rinkimų rezultatų jis pasitraukė iš pareigų.

Būtent jo kandidatūrą šiuo metu aktyviausiai ir kelia LSDP skyriai. Tą jie gali daryti iki 17 dienos.

Kandidatų, dalyvausiančių tiesioginiuose LSDP pirmininko rinkimuose, sąrašo sudarymas ir tvirtinimas numatytas balandžio 10-ąją.

Socialdemokratai balsuoti už naująjį pirmininką rinksis balandžio 23–26 dienomis, jei prireiks, antrasis turas bus rengiamas gegužės pradžioje, partijos suvažiavimas ir išrinkto LSDP pirmininko įgaliojimų pradžia numatoma gegužės 17-ąją.

64-erių V. Blinkevičiūtė prieš pernai vykusius Seimo rinkimus žadėjo vadovauti Vyriausybei, tačiau galiausiai nusprendė to nedaryti dėl savo amžiaus ir sveikatos. Ji nuo 2024-ųjų trečią kadenciją dirba Europos Parlamente.

Socialdemokratai rinkimuose iškovojo 52 mandatus, o premjeru galiausiai tapo G. Paluckas.