Vasarą žydi visai kiti augalai, net spalvų paletė žiedų įvairovėje visai kitokia.
Vabzdžių pasaulyje - ypatingas rūšių ir gausos plyksnis, o paukščių bei žvėrių - gimimo proveržis. Šių ženklų pilnai pakanka vasarai įprasminti.
Birželio pirmosios dienos turi daug ankstyvosios vasaros naujienų. Būtent dabar vykstantys gamtos darbai lems ne tik visos vasaros, bet ir visų metų gerovę. Jos kūrimas niekada nesibaigia, tad ir tai, ką vasaros gamta perėmė iš pavasario, taip pat yra vasariški reikalai.
Tą paaiškinti paprasta: net tie žvėrys ir paukščiai, kurie gimė ar lizdus paliko gegužę, kol kas tikrai nėra savarankiški, taigi - išgyvena vaikystę, pasiruošimo didžiajam gyvenimui etapą.
Paskutiniai iš visų mūsų vietinių medžių išsprogsta uosiai - sudėtiniai jų lapai skleidžiasi gegužės antroje pusėje ar mėnesio gale. Išsprogus uosiams galima sakyti, kad miško pasaulyje jau yra vasara.
Panašiai prasiveržia gausialapių lubinų žydėjimas - jie mėlynuoja visur, visose pašlaitėse, pakelėse, miškuose.
Ši rūšis sužaliavo anksti, tačiau jai, nors ir svetimžemei, visai nepakenkė šio pavasario šalnos. Gali būti, kad tokios savybės ir atsparumas lemia jos invazyvumą.
Mūsų, vietinių augalų žydėjimo grožį dabar matysi visur - ypač įdomios yra natūralios nešienautos pievos, kuriose veši dešimtys skirtingų rūšių augalų. Pievos tvarumą gali užtikrinti protingas požiūris ir teisingas ūkininkavimas, kai šienaujama tik augalams peržydėjus.
Jeigu tikrai reikės žolės galvijų pašarui, vėlyvasis šienavimas tik pagerina jo kokybę. Jei tokio poreikio nėra, pievą šienauti reikėtų liepos gale ar rugpjūtį, kai žolės būna subrandinusios ir išbarsčiusios savo sėklas. O jei norime pašienauti „kad būtų gražiau...", dalgiu nupjaukime žolę prie takų.
Visi vasaros procesai ir darbai turi labai griežtus reikalavimus ir laiką. Žinia - to nerasite teisės aktuose ir kalendoriuje, tačiau ankstyvais ir vėluojančiais metais regėsite skirtingus terminus, bet tą pačia aktyvumo, žydėjimo, perėjimo, ritimosi seką; jei laike prasilenkiama, tą vienu metu daro visi.
Šiemet tai įrodė varnėnai, Vilniaus krašte jauniklius iš inkilų išvedę gegužės 18 dieną (Sūduvoje, matyt, tai įvyko anksčiau) ir stirnos, jauniklius atvedusios bent 10 dienų anksčiau, nei mes tą žinojome iš patirties. Gali būti, kad tokie terminų ankstinimai tiesiogiai paveikė visus.
Mes jau žinome, kad kartais gali kilti grėsmė santykiams tarp, sakykim, mitybinio augalo aktyvumo ir vabzdžio apdulkintojo.
Sunku tikėtis, kad gamtoje toks skirtumas (išsiskyrimas) galėtų būti lemtingas, tačiau staigiame karštyje trumpai žydėję žiedai gali tapti svarbia kliūtimi vabzdžiams, ieškantiems žiedadulkių ir nektaro būsimiems savo jaunikliams.
Tikėkime, kad ši vasara visiems bus vienodai palanki ir gera - juk vasaros toks būdas...
Rašyti komentarą