Vyriausybė – už leidimą socialiniams darbuotojams daryti vaizdo bei garso įrašus darbo metu

Atsakomybė už psichologinį, fizinį smurtą ar grėsmės kėlimą darbuotojų sveikatai bei gyvybei būtų numatoma pagal Civilinio, Administracinių nusižengimų bei Baudžiamojo kodeksų nustatytą tvarką.

Taip pat siūloma leisti socialiniais darbuotojais dirbti asmenims, studijuojantiems aukštosios mokyklos socialinio darbo studijų programose ir įgijusiems ne mažiau kaip 150 studijų programos kreditų.

Jiems būtų keliama sąlyga per trejus metus įgyti reikiamą aukštojo mokslo kvalifikaciją.

„Tam, kad nebūtų piktnaudžiaujama, kad, sakykime, vienoje įstaigoje padirbo po trijų kursų, kitoje įstaigoje padirbo po trijų kursų, kad vis tiktai asmuo šitą atvejį dar be diplomo galėtų įgyvendinti tik vieną kartą su sąlyga, kad per trejus metus privalės įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją“, – posėdyje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

„Tikimės, kad ne tik spręs trūkstamų darbuotojų problemą, bet tuo pačiu ir tie studentai jau paskutinių kursų tiesiog galės tikrai pasimatuoti tą tikrąja to žodžio prasme profesiją, ir kada jau turės diplomą, jie turės ir praktikos, ir supratimą, ir tik pastiprins socialinę sritį“, – pridūrė ji.

Be to, siūloma patikslinti socialinės įtraukties koordinatoriaus kvalifikacinius reikalavimus, nustatant trijų metų pereinamąjį laikotarpį jau dirbantiems, ir numatyti, kad šie asmenys turi išklausyti 40 akademinių valandų įžanginius mokymus.

Pastarasis reikalavimas nebūtų taikomas baigusiems socialinio darbo, socialinio pedagogo ar psichologijos studijas ir įgijusiems atitinkamą aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Ketinama numatyti savivaldybės valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir vykdantiems socialinių paslaugų teikimo organizavimą, galimybę tobulinti profesinę kompetenciją pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką.

Šiuos mokymus nemokamai organizuotų ministro nustatyta tvarka atrinktas juridinis asmuo, o savivaldybių merai būtų įpareigoti užtikrinti šį procesą.

Bei siūloma patikslinti nuostatas dėl nuolatinių globotojų, aiškiai nustatant atskirus pagalbos pinigų mokėjimo atvejus ir subjektą, atsakingą už jų mokėjimą, įtvirtinant, kad už tolesnį vaiko situacijos sprendimą, įskaitant pagalbos pinigų mokėjimą, atsakinga ta savivaldybė, kurios teritorijoje nustatyta, kad vaikas liko be tėvų globos.

„Kada globėjai, nuolatiniai globėjai, (...) gauna globą vienoje savivaldybėje, o persikelia gyventi į kitą ir tada būna taip, kad savivaldybės vienos nori mokėti, kitos nenori mokėti, susiduriame su problema. Tai čia nustatom aiškiai, kad globos išmokas mokės ta savivaldybė, kuri paskyrė globą, kad būtų aišku visiems ir suprantama“, – teigė J. Zailskienė.

Anot SADM, šiais pakeitimais siekiama sukurti saugesnes darbo sąlygas socialinių paslaugų srities darbuotojams, spręsti socialinių darbuotojų trūkumo problemas, gerinti palydėjimo paslaugų jaunuoliams kokybę, didinant socialinės įtraukties koordinatorių profesinę kompetenciją.

Be to, siekiama įtvirtinti teisines prielaidas sistemingam savivaldybės valstybės tarnautojų ir darbuotojų, vykdančių socialinių paslaugų teikimo organizavimą, profesinei kompetencijai tobulinti ir aktualizuoti esamą įstatymą.

Ministerijos pateiktais duomenimis, pagal atliktas apklausas 84 proc. socialinių paslaugų darbuotojų per paskutinius 12 mėnesių yra patyrę paslaugų gavėjų agresyvų elgesį darbo metu.

Šiam projektui dar turi pritarti Seimas. Parlamentarams pritarus, pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2027 metų sausio.