Žygimantas Mauricas: pratęsus bankų solidarumo mokestį, surenkama suma būtų ženkliai mažesnė

„Jeigu dar palūkanos bus sumažintos, kaip yra tikimasi, tai tiesiog nebebus tų perteklinių, laikinų pelnų. Ir tos sumos, jos sumažės apie 4 kartus iki 50 mln. eurų, nuo dabartinių 200 mln. eurų. Tai, jeigu bus mokestis paliktas, suma bus ženkliai mažesnė surinkta“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė Ž. Mauricas.

Ekonomistas priminė, kad perteklinius bankų pelnus nulėmė tai, jog išaugus palūkanų normoms, didžioji dalis visuomenės laikė pinigus sąskaitose, o ne indėliuose. Tai reiškė, kad bankų pelnai staiga išaugo, bet kaštai nepasikeitė.  

„Solidarumo mokestis galėjo atsirasti, nes buvo pakeltos palūkanų normos. O mūsų šalyje žmonės laiko daug pinigų net ne indėliuose, o sąskaitose už kurias nėra mokamos palūkanos. Tuo metu paskolos yra pririštos prie tarpbankinių palūkanų. Tai kylant palūkanoms automatiškai didėjo bankų pelnas, bet nedidėja ar lėtai didėja bankų kaštai“, – aiškino ekonomistas.

„Dabar už indėlius jau galima gauti 3 ar 4 proc. palūkanų“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir jo pavaduotojas Andrius Palionis siūlo dar metams – iki 2025-ųjų pabaigos – pratęsti bankų laikinojo solidarumo mokestį.

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas yra užsiminę, kad bankų solidarumo mokestis galėtų būti naudojamas gynybos reikmėms finansuoti.

Dalį gauto pelno 2023 metais bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. eurų solidarumo įnašą. Prognozuojama, kad panašią sumą finansų institucijos skirs ir 2024 m.

Galiojantis įstatymas įpareigoja bankus laikinojo solidarumo įnašą mokėti už 2023 ir 2024 metus.