Milžiniško valstybės užsakymo dalis gali pasilikti Klaipėdoje
Pagal anksčiau skelbtus Karinių jūrų pajėgų modernizavimo planus, Lietuva ketina įsigyti modernius daugiafunkcius laivus, tačiau pirkimui dar tik ruošiamasi, o potencialios konkurso dalyvės „Naval group“ atstovas „Vakarų ekspresui“ teigia neabejojantis, kad įmonė yra pajėgi įvykdyti tokį užsakymą kartu su maždaug 60 vietinių įmonių.
Tarp jų - ir Vakarų laivų gamykla (VLG), su kuria pasirašytas bendradarbiavimo ketinimų protokolas, uostamiesčio bendrovei būtų patikėta dalis laivo projektavimo, statybos ir jo priežiūros ateityje.
Dar tik ruošiasi
Kad Lietuvos karinis laivynas bus iš esmės atnaujintas, numatyta krašto apsaugos sistemos plėtros ir stiprinimo programoje. Pagal ją vietoj devynių laivų, kurie atlieka atskiras funkcijas, norima turėti keturis daugiafunkcius laivus, gebančius atlikti kelias užduotis.
2023-iųjų pabaigoje visuomenei pristatytuose planuose teigiama, kad Karinių jūrų pajėgų stiprinimui skirtus laivus ketinama įsigyti iki 2033 metų.
Krašto apsaugos ministerija „Vakarų ekspresui“ nurodė, kad šių pajėgų modernizavimas išlieka vienu iš Lietuvos kariuomenės prioritetų, o pirmojo laivo pristatymas planuojamas po ketverių metų.
„Įsigijimo laikotarpis planuojamas 2027-2037 m., numatant pirmojo daugiafunkcio modulinio karo laivo pristatymą Karinėms jūrų pajėgoms nuo 2030 metų“, - teigiama ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento pateiktame komentare.
Anot jo, pirkimo procedūros dar neprasidėjo.
„Šiuo metu vykdomi vidiniai pasirengimo procesai, susiję su didesnės apimties įsigijimų planavimu ir asignavimų paskirstymu, atsižvelgiant į kintančius karybos reikalavimus bei derinant Karinių jūrų pajėgų modernizavimą su kitais prioritetiniais Lietuvos kariuomenės vystymo projektais ir integruotos gynybos stiprinimu.
Kartu norime pabrėžti, kad visi sprendimai, susiję su strateginiais gynybos srities įsigijimas, priimami Valstybės gynimo taryboje", - nurodo ministerija.
Neabejoja, kad turi gerą sprendimą
Prancūzijos karinės laivybos milžinė „Naval Group“ neslepia, kad Lietuvai gali pasiūlyti daugiafunkcį jūrinį patrulinį laivą, kuris atitiktų būsimą Karinių jūrų pajėgų modernizavimo programą. Savo planus grupė praėjusį gruodį jau pristatė Vilniuje.
„Naval Group“ viceprezidentas pardavimams ir verslo plėtrai Europoje ir Šiaurės Amerikoje Guillaume'as Weisrockas „Vakarų ekspresui“ sako, kad toks jų sprendimas Lietuvai geras dėl to, kad jau yra išbandytas - grupė tokius laivus gamina pagal Nyderlandų ir Belgijos užsakymus.
„Mes siūlome platformą, kuri jau gaminama masiškai ir tiekiama Belgijai bei Nyderlandams. Tai būtų pagal Lietuvos poreikius pritaikytas laivas, kuris veikia kaip dronų nešėjas, su galimybėmis veikti didelio intensyvumo aplinkoje, tokioje kaip Baltijos jūra. Atsižvelgėme į Baltijos specifiką, pavyzdžiui, galimybę naviguoti ledo sąlygomis.
Tai jūroje patikrintas laivas, siūlantis dvi pagrindines funkcijas: dronų valdymą - įskaitant minų paiešką - ir gebėjimą atremti povandenines bei oro grėsmes„, - sakė jis “Vakarų ekspresui".
Anot jo, tokio laivo statyba užtruktų 5-6 metus: „Teoriškai, jei sutartis būtų pasirašyta iki 2026-ųjų vasaros, pirmojo laivo projektavimas ir pristatymas užtruktų iki 2031 metų pabaigos arba 2032 metų pradžios.“
G. Weisrockas sako, kad tokie terminai yra realūs dėl to, kad vietos laivų statytojai yra stiprūs, o tokie laivai jau statomi kitose šalyse.
„Noriu pabrėžti, kad jūs turite stiprią ir efektyvią jūrų pramonę, esu tikras, kad bendradarbiavimas su VLG būtų sklandus. Kadangi pirmi laivai Belgijai ir Nyderlandams jau pristatyti arba išbandyti, esu labai užtikrintas dėl terminų ir efektyvumo“, - kalbėjo G. Weisrockas.
Statyba ir priežiūra - Klaipėdoje
Į Lietuvos užsakymą pretenduojančios Prancūzijos bendrovės atstovas sako, kad sėkmės atveju nemaža dalis užsakymo - maždaug 3 milijonai inžinerijos ir statybos darbo valandų - liktų mūsų šalyje, čia ateityje vyktų priežiūra ir remontas.
„Praktiškai tai reiškia, kad mes įtrauksime vietines įmones inžinerijai, surinkimui, statybai ir techninei priežiūrai. Šiuo tikslu esame pasirašę susitarimą su VLG dėl statybos bei dėl projektavimo. Tai būtų tikrai „lietuviškas" laivas.
Mūsų modelis toks: nė vienas „Naval Group“ laivas neturi grįžti į Prancūziją remontui - viską atliekame kartu su vietiniu partneriu. Perduosime visas žinias VLG, kad jie galėtų atlikti priežiūrą patys", - sakė G. Weisrockas.
VLG grupės, kuriai priklauso laivų statybos ir projektavimo įmonės, generalinis direktorius Arnoldas Šileika teigia, kad susitarimai su „Naval group“ yra pasirašyti, tačiau kol kas jie yra pernelyg bendro pobūdžio.
„Turime pasirašę bendradarbiavimo susitarimą, bet jis kol kas yra pernelyg bendras. Esame susitarę susitikti gegužę, bandysime dėlioti bendradarbiavimo kontūrus ir konkrečius dalykus jų sėkmės atveju.
Laivų statybos, jūrinės inžinerijos skiriamasis bruožas yra tas, kad joje yra labai daug partnerysčių, nes projektai yra dideli, sudėtingi, partneriai turi nevienodas kompetencijas, todėl toks bendradarbiavimas ir leidžia pasiekti geriausius rezultatus", - „Vakarų ekspresui" teigė A. Šileika.
Kol detalės nėra aiškios, jis negali patvirtinti, ar Lietuvos kariuomenei statomas laivas būtų didžiausias įmonės projektas: „Tai tikrai didelis ir svarbus projektas, bet ar didžiausias - man dar sunku pasakyti.“
Jo teigimu, tokio laivo statybos nebūtų visiškai nauja patirtis VLG.
„Esame turėję panašios paskirties užsakymų ir dabar statome karinių laivų korpusus vienam užsakovui, tad jau iš principo veikiame tokių laivų statybos tinkle ar vertės grandinės kūrime. Tai nėra visiškai nauja patirtis mums“, - sakė A. Šileika.
Geri derybų įrankiai Lietuvai
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) vadovas Vaidas Sabaliauskas sako, kad Gynybos resursų agentūrai pradėjus procesą dėl galimų laivų įsigijimų, šiuo Lietuvos užsakymu jau domisi ne tik „Naval group“, bet ir Norvegijos „Kongsberg“.
Organizacijos vadovas primena, kad Lietuvoje nuo 2024-ųjų galioja Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo nuostata, pagal kurią valstybei įsigyjant didesnės nei 5 mln. eurų vertės karinę įrangą iš užsienio turi būti taikomas pramoninis bendradarbiavimas arba vadinamasis ofsetas - taip užtikrinant, kad dalis užsakymo lėšų būtų nukreipta į vietos verslą.
Kokia būsimo užsakymo dalis pasiliks Lietuvoje, priklausys ir nuo valstybės gebėjimo derėtis, teigia gynybos ir saugumo pramonės atstovas.
V. Sabaliauskas sako, kad galėtų būti siekiama, jog statant karinį laivą Lietuvoje liktų maždaug trečdalis vertės.
„Siekiamybė būtų ne mažiau 30 procentų, bet kiek realybėje bus - klausimas.
Ne visada galima tai pasiekti. Šiuo atveju reikia įvertinti tai, kad Lietuvoje negaminami tokių laivų varikliai, jėgos agregatai, elektronika, navigacija, ginklai. Nelabai būtų realu pasiekti didelį procentą, bet vien tai, kad laivo korpusas ir surinkimas vyktų Lietuvoje, jau būtų nemažas procentas.
Kai kalbama apie elektroniką, ginklus, navigacijos įrangą, ten būtų subrangovų dalis, bet didžioji dalis laivo pastatymo ir įrengimo būtų atliekama Klaipėdoje, VLG yra didžiausias ir pagrindinis partneris„, - “Vakarų ekspresui" sakė V. Sabaliauskas.
„Naval Group“ atstovas G. Weisrockas sako, kad grupė Lietuvoje gali bendradarbiauti su maždaug 60 įmonių.
„Mes jau identifikavome iki 60 įmonių Lietuvoje, kurias galėtume integruoti į “Naval Group„ tiekimo grandinę ne tik šiam, bet ir kitiems tarptautiniams projektams. Lietuva yra kibernetinio saugumo ir ryšių ekspertė, mes tai vertiname. Dar vienas aspektas - moksliniai tyrimai ir plėtra, dėl to pasirašėme susitarimą su Kauno technologijos universitetu“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo G. Weisrockas.
LGSPA vadovas V. Sabaliauskas sako, kad karinių laivų įsigijimo procese nuo užsakymo Lietuvoje pasiliekantys pinigai priklausys ir nuo valstybės pozicijos.
„Lietuva jau nėra mažų atlyginimų šalis, algos susilygino su Vakarais, kai kur juos ir lenkiame. Jau nėra taip, kad užsienio įmonės pas mus ieško gaminti pigiau.
Dabar yra išskaičiavimas - jeigu reikalaujama, kad ofsetas būtų, tada ieško, nereikalaujama - neieško. Silpnai reikalaujama - irgi neieško.
Dėl to labai svarbi Lietuvos derybinė pozicija: jeigu valstybė bus stipri, užsispyrusi - gausime gerą ofsetą, jeigu pozicija bus silpna ar jos iš viso nebus - gausime mažiau.
Derėtis yra sudarytos visos galimybės. Ne tik galimybės - įpareigojimas", - sakė V. Sabaliauskas.
Kiek kainuos?
Kol kas niekas negali pasakyti, kiek gali kainuoti Lietuvos karinio laivyno atnaujinimas arba atskiro vieno laivo statyba.
Tarptautinis gynybos naujienų leidinys „Defense News“ 2019 metais skelbė, kad „Naval Group“ priklausanti bendrovė pasirašė 2 mlrd. eurų vertės sutartį dėl 12-os daugiafunkcių karinių laivų statybos Belgijos ir Nyderlandų laivynams.
Į sutartį įtrauktas laivų aprūpinimas specialia ginkluote, tarp kurios - ir šimtas specialių povandeninių dronų.
Primityviai skaičiuojant, vieno laivo kaina siekia 166 mln. eurų.
Naujienų portalas „Naval news“ anksčiau pranešė, kad Belgiją pirmasis iš užsakytų laivų pasiekė pernai lapkritį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą