Tokia situacija susiklostė ir su elektros rinkos liberalizavimu, kurio antrasis etapas prasidėjo tuo pačiu metu kaip ir rekordinis elektros kainų kilimas visoje Europoje. Ekspertai komentuoja kelis plačiai paplitusius neteisingus su elektros rinkos liberalizavimu susijusius mitus.
Mitas Nr. 1: ar liberalizacija nulėmė elektros kainų augimą?
Ne, liberalizacija nėra susijusi su elektros kainų augimu. Energetikos eksperto prof. Vidmanto Jankausko teigimu, atsidūrėmė itin sudėtingoje situacijoje: pradėjus vykdyti antrąjį liberalizavimo etapą, kai rinktis teko daugeliui šalies namų ūkių, Europoje elektros kainos pradėjo rekordiškai augti.
„Liberalizacijos procesas nėra susijęs su elektros kainos augimu Lietuvoje. Atvirkščiai, iki galo įgyvendinus rinkos liberalizavimą, elektros kaina mažės dėl atsiradusios konkurencijos tarp elektros tiekėjų“, - situaciją komentuoja energetikos ekspertas prof. V. Jankauskas.
Pasak eksperto, dabartinį elektros energijos kainų augimą daugiausia lėmė brangusios dujos, kurių poreikis dėl po pandemijos greitai atsigaunančios ekonomikos stipriai išaugo visame pasaulyje, pirmiausia Kinijoje, JAV, o vėliau ir Europoje. Elektros kainos stipriai augo visoje Europoje, ne tik Lietuvoje, ir tai niekaip nėra susiję su antrojo liberalizacijos proceso įgyvendinimu. Tai tėra nelemtas sutapimas.
Mitas Nr. 2: ar įgyvendinus rinkos liberalizavimą, nepriklausomi tiekėjai pakels elektros kainas?
Ne, atvirkščiai - užsienio pavyzdžiai ir ekspertų išaiškinimai įrodo, kad visiškai liberalizavus rinką elektros kaina ilgainiui mažės.
„Vartotojai dažnai baiminasi, kad liberalizavus elektros rinką joje prasidės “laukiniai vakarai„ - tiekėjai kels kainą kiek tik norės. Vis dėlto tai nėra tiesa, o rezultatai bus atvirkštiniai. Liberalizavus rinką, kai vietoje vieno, visuomeninio, tiekėjo atsiras daug nepriklausomų, jie tarpusavyje ims konkuruoti.
Konkurencija visose rinkose reiškia kainos mažėjimą, nes kiekviena bendrovė norės pritraukti daugiau klientų. Prisiminkime, kaip nutiko konkuruojant mobiliojo ryšio bendrovėms“, - komentuoja Kęstutis Kupšys, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas.
Pasak K. Kupšio, liberalizacijos idėja paremta tuo, kad suprasdami, jog klientus labiausiai vilioja maža kaina, konkuruojantys tiekėjai ją mažins tiek, kiek tuo metu bus įmanoma pagal elektros energijos biržoje egzistuojančias kainas. O vienam tiekėjui kainas mažinant, tai daryti turės ir kiti, kitaip jiems grės netekti turimų klientų.
„Svarbu suprasti, kad nepriklausomi tiekėjai negali taikyti baudų už sutarčių nutraukimą, tai draudžiama įstatymu, todėl tiekėją pakeisti yra ir bus labai lengva“, - sako K. Kupšys.
Mitas Nr. 3: ar tiesa, kad užsienyje visi nepriklausomi tiekėjai bankrutavo ir kad taip pat gali atsitikti ir Lietuvoje?
Ne, tai nėra tiesa. Didžiojoje dalyje Europos Sąjungos valstybių elektros energijos rinkos liberalizavimas jau yra įgyvendintas, įskaitant ir mūsų kaimynes - Latviją, Estiją bei Lenkiją. Šiuo metu šiose šalyse rinka yra liberali, kas reiškia, kad veikia keli nepriklausomi tiekėjai, iš kurių žmonės yra pasirinkę sau tinkamiausius.
„Natūralu, kad liberalios rinkos pradžioje atsitinka visko - nauji rinkos žaidėjai nepasveria savo galimybių, neįvertina elektros kainos svyravimų biržoje, dalis jų veiklą ilgainiui sustabdo. Tokių pavyzdžių buvo keliose ES šalyse, tačiau tai nereiškia, kad bankrutavo visos bendrovės ar kad vartotojai liko be elektros.
Lietuvoje yra sukurti aiškūs saugikliai: jei nepriklausomas tiekėjas nebegali tiekti elektros, vartotojui, kol šis pasirašo sutartį su nauju tiekėju, elektra yra vis tiek įjungta pagal garantinio tiekimo principą. Visa liberalizacijos schema ir konkurencingos rinkos sistema yra sukurtos taip, kad būtų naudinga vartotojui - mažintų kainą ir užtikrintų sklandų elektros tiekimą. Svarbu žinoti, kad šiame procese dalyvauja ne tik nepriklausomi tiekėjai.
Elektros tinklų priežiūra ir naujų klientų prijungimu ir toliau rūpinsis Energijos skirstymo operatorius (ESO), o Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė “Litgrid„ palaikys stabilų šalies energetikos sistemos darbą“, - situaciją paaiškina K. Kupšys.
K. Kupšys taip pat siūlo pasinaudoti Europos Sąjungos finansuojama galimybe pasikonsultuoti nemokamu Vartotojų aljanso įsteigtu energetikos patarimų telefonu. Aljanso vykdomo europinio STEP projekto įkurta nemokamų patarimų linija skirta energijos vartotojams, kurie patiria sunkumų apmokėdami sąskaitas už energiją.
Darbo dienomis nuo 10 iki 16 val. atsiliepiantys linijos konsultantai gali atsakyti ir į klausimus, susijusius su tiekėjo pasirinkimu. Anot Vartotojų aljanso viceprezidento, elektros tiekėjo pasirinkimas - vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurie jaudina į liniją skambinančius vartotojus.
Rašyti komentarą