Nuo kitų metų Lietuvos verslai galės lengviau atsivežti darbuotojus iš Nigerijos: Seimo nariai įspėja dėl galimų grėsmių

Apie tai Eltai patvirtino Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Tai reiškia, kad nuo kitų metų darbdaviai galės lengviau atsivežti darbuotojų iš Nigerijos.

Kaip numato pernai Seimo priimtas įstatymas, verslas gali lengviau pasamdyti trečiųjų šalių darbuotojus per išorės paslaugų teikėją – užsieniečiai gali prašyti laikino leidimo gyventi Lietuvoje ir gauti jį dar iki atvykstant į šalį. Analogiška sistema pradėtų veikti ir Nigerijoje.

Verslo atstovai sprendimą sutinka teigiamai, tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įspėja dėl galimų grėsmių.

Politikas nerimauja dėl imigracijos tendencijų bei pažymi, kad gali kilti saugumo rizikų – į Lietuvą būtų kviečiami darbuotojai iš šalies, į kurią Užsienio reikalų ministerija (URM) rekomenduoja nevykti.

Todėl L. Kasčiūnas nurodo, kad parlamente netrukus bus diskutuojama dėl Lietuvos imigracijos politikos bei galimų pokyčių.

VRM: Nigerija – tarp prioritetinių eksporto ir bendradarbiavimo inovacijų srityje rinkų

Eltai pasiteiravus apie planus steigti išorės paslaugų teikėjo centrą Nigerijoje, VRM nurodė, kad taip siekiama atliepti šalies verslo ir įmonių poreikius į Lietuvą pritraukti papildomos darbo jėgos.

Ministerija nurodo, kad Nigerija buvo įtrauka į prioritetinių eksporto ir bendradarbiavimo inovacijų srityje rinkų sąrašą dar pernai rugpjūtį.

Teigiama, kad Ekonominės diplomatijos taryba šį sprendimą priėmė, „atsižvelgdama į bendradarbiavimo skaitmenizacijos srityje ir prekybos rinkų diversifikavimo potencialą bei greitai besimezgančius naujus ryšius“.

„Nigerija taip pat yra viena iš keturių prioritetinių šalių partnerių, įvardintų Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo strategijoje Afrikai 2022–2025 metams, išskirtinį dėmesį skiriant abipusiškai naudingai partnerystei skaitmenizacijos srityje“, – teigiama VRM atsakyme Eltai.

VRM teigimu, išorės paslaugų centre prašymus išduoti nacionalines vizas arba leidimus laikinai gyventi Lietuvoje galės užsieniečiai, dalyvaujantys „Digital Explorers“ projekte ir atvykstantys stažuotis arba studijuoti.

Taip pat į paslaugų teikėją galės kreiptis Lietuvos įmonių filialų Nigerijoje darbuotojai, darbo reikalais vykstantys į Lietuvą.

Be to, skelbiama, kad 2024–2025 m. dirbti ir keistis gerąja praktika atvyks iki pusšimčio aukštos kvalifikacijos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų iš Nigerijos.

„Taip pat planuojami aukšto lygmens žinių apsikeitimo renginiai IRT talentų pritraukimo ir skaitmeninės ekonomikos inovacijų temomis, kuriuose dalyvaus ir Nigerijos piliečiai“, – aiškina ministerija.

Derinti išorės paslaugų teikėjo centro steigimą pavesta Migracijos departamentui.

L. Kasčiūnas: reikėtų būti labai atsargiems, ši tema – ne juokas

Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas mano, kad sprendimas steigti išorės paslaugų teikėjo biurą Nigerijoje yra neatsakingas.

Politikas atkreipia dėmesį, kad įsigaliojus naujai laikinų leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarkai, fiksuojami augantys į Lietuvą atvykstančių trečiųjų valstybių piliečių srautai.

Migracijos departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį beveik dvigubai išaugo Uzbekistano (nuo 1834 iki 3614), Tadžikistano (nuo 1412 iki 2793), Kirgizijos (nuo 1960 iki 3635) piliečių, esančių Lietuvoje, skaičius. Didžioji dauguma jų turi laikinus leidimus gyventi.

Nors per pastaruosius kelis metus Lietuvoje gyvenančių Nigerijos piliečių skaičius iš esmės nekito (šių metų pradžioje teisę gyventi šalyje turėjo 582 Nigerijos piliečiai, prieš metus – 512, 2021 m. – 315), L. Kasčiūnas baiminasi, kad atidarius išorės paslaugų centrą imigruojančių piliečių skaičius gali išaugti.

„Matau ir Uzbekistano, ir Kirgizijos – padvigubėjo skaičiai Lietuvoje nuo sausio 1 d. Nepraėjus net metams. Tendencija aiški ir nėra gera. Tai gali keisti mūsų visuomenės sanklodą – tai yra ir integracijos problemų, visuomenės poliarizacijos problemų pradžia“, – Eltai komentavo L. Kasčiūnas.

„Kai girdžiu idėjas dėl Nigerijos – man sunku suvokti, ar tikrai mes čia priimame savarankiškus sprendimus. Ar tai nėra akivaizdus lobizmas?“ – kėlė klausimą politikas.

NSGK pirmininko teigimu, biuro atidarymas Nigerijoje gali turėti ir nacionalinio saugumo rizikų – ypač vertinant nestabilią šalies politinę situaciją bei teroristinių grupuočių veiklą. Užsienio reikalų ministerija (URM) rekomenduoja į šią šalį nevykti.

„Aš girdžiu, aišku, verslo argumentus. Bet lygiai taip pat noriu pasakyti, kad yra nacionalinio saugumo argumentai, yra kultūriniai argumentai, stabilumo argumentai. (...) Priminsiu ir Boko Haram (džihadistų grupuotė – ELTA). Reikėtų būti labai atsargiems“, – nurodė konservatorius.

„Suinteresuoti pigesnės darbo jėgos importu negalvoja visiškai, kaip tai gali pakeisti pusiausvyrą mūsų visuomenėje“, – tvirtino politikas, kartodamas, kad sprendimas dėl biuro steigimo yra neatsakingas.

Todėl vertindamas visą imigracijos politiką, L. Kasčiūnas patikino, kad artimiausiu metu jo vadovaujamas komitetas kartu su Seimo Užsienio reikalų komitetu rinksis aptarti pastarąsias aktualijas. Seimo nario įsitikinimu, imigracijos klausimams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.

„Planuojame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį – kartu su Užsienio reikalų komitetu. Pasižiūrėti iš esmės, kaip mes dabar elgiamės su savo migracijos politika. Kaip rasti pusiausvyrą tarp noro prisitraukti darbo jėgos, bet kartu nesukelti problemų mūsų valstybėje“, – teigė L. Kasčiūnas, neatmesdamas galimybės, kad posėdžio metu gali būti svarstomi ir tam tikrų teisės aktų pakeitimai.

„Ši tema ne juokas. Tai ne tik biznis. Jeigu biznis pradės dominuoti – bus problemų“, – apibendrino jis.

D. Arlauskas: Nigerijos rinka – labai patraukli

Priešingos pozicijos dėl biuro Nigerijoje atidarymo laikosi Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas. Jo teigimu, išorės paslaugų teikėjų praktika kitose šalyse pasiteisino, mat, pasak jo, anksčiau neužtekdavo tik konsulinių pajėgumų, siekiant užtikrinti greitą ir nuolatinį trečiųjų užsienio šalių piliečių atvykimą į Lietuvą. Todėl ir Nigerijoje steigiamą centrą jis vertina pozityviai.

„Ekspertai vertina visą šį regioną, kur yra ir pati Nigerija, kaip vieną iš greičiausiai besivystančių rinkų. Ten daugėja žmonių, daugėja vartotojų, vartotojai tampa vis labiau galingesni ir leidžia daugiau pinigų“, – Eltai sakė D. Arlauskas.

„Aš vertinu kaip labai perspektyvią rinką. Mes irgi kažkada buvome korumpuoti, ir banditizmas buvo. (...) Į Lietuvą irgi kažkada žiūrėjo kaip į tokią pakankamai rizikingą šalį. O šiandien mes iš moderniausių šalių“, – Nigerijos potencialą įvertino jis.

Darbdavių atstovas pripažino, kad Lietuvos verslas gali susidurti su tam tikrais iššūkiais. Vis dėlto, D. Arlausko manymu, į šalį bus pritraukti tik kompetentingi, aukštą pridėtinę vertę kuriantys darbuotojai.

„Rinka labai patraukli. Aišku, labai korumpuota. Tie, kurie ryžtasi ten įsikurti, jie, sakykime, nuims tą grietinėlę“, – aiškino jis.

Todėl Seimo narių nuogąstavimai D. Arlauskui atrodo nepagrįsti.

„Tikrai nemanau, kad reikėtų Seimo nariams nerimauti“, – patikino jis.

ELTA primena, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojo užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, palengvinusios trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūras.

Pagal naująją tvarką užsienietį pakvietusiam verslui užtenka informuoti Užimtumo tarnybą tik apie darbuotojo kvalifikaciją arba darbo patirtį. Taip pat aukštos kvalifikacijos kandidatams nebereikia atlikti darbo rinkos testo.

Nuo sausio mėnesio sutrumpintas ir leidimų laikinai gyventi išdavimo nekvalifikuotiems darbuotojams terminas (nuo 4 iki 3 mėnesių), aukštos kvalifikacijos darbuotojams – iki mėnesio. Be to, leidimą gyventi tokie užsieniečiai gali gauti dar būdamas užsienyje – dokumentus tvarkant per išorės paslaugų teikėją.

Migracijos departamento duomenimis, tokius prašymus galima pateikti 34 skirtingose užsienio valstybėse, kuriose veikia tokias paslaugas teikiantys „VFS Global“ biurai.

Taip pat liepos mėnesio nebeliko dėl darbo išduodamų nacionalinių vizų, paprasčiau likti Lietuvoje gali ir čia studijavę užsieniečiai, jiems naikinamas darbo laiko apribojimas.