Nusimaudęs Baltijos jūroje vyras užsikrėtė pavojinga infekcija ir mirė

Ligą sukeliančios Vibrio rūšies bakterijos dažnai aptinkamos Baltijos jūroje vasaros metu, nes ši jūra, dėl mažesnės druskos koncentracijos, sudaro ypač palankias sąlygas bakterijoms daugintis, kiek anksčiau yra įspėjęs Lietuvos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). 

Kaip skelbė Vokietijos žiniasklaida, 68-erių vyras užsikrėtė jūros vandens bakterijomis ir prieš kelias savaites mirė nepaisant gydymo ligoninėje. 

Pažymima, kad mirusysis sirgo lėtinėmis ligomis. Vibrio rūšies bakterijos labai greitai dauginasi esant aukštai vandens temperatūrai.

Nors ši vasara Lietuvos nelepino šiluma, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) sudarytame žemėlapyje galima matyti Vibrio infekcijų riziką Europos vandens telkinių pakrantėse. Jame matyti, kad lietuviškame pajūryje išlieka rizika užsikrėsti. 

Be to, sinoptikai prognozuoja, kad antroje savaitės pusėje į Lietuvą atslinks karščiai – oro temperatūra gali pakilti net iki 29 laipsnių karščio. 

Matthiasas Labrenzas iš Vokietijoje įsikūrusio Leibnico Baltijos jūros tyrimų instituto „Spiegel Online“ sakė, kad problemų kelia ir žuvys, pavyzdžiui, juodasis grundalas. Ši rūšis kilusi iš Juodosios jūros, bet dabar apsigyveno Baltijos jūroje. Ši sūrių ir gėlo vandens žuvis yra Vibrio vulnificus bakterijų nešiotoja ir leidžia joms saugiai peržiemoti. 

Galima daryti prielaidą, kad ilgainiui šis patogenas įsitvirtins Baltijos jūroje, įspėjo M.Labrenzas. 

Kaip užsikrečiama vibrioze? 

Vibriozės simptomai priklauso nuo to, kaip buvo užsikrėsta infekcija. Kai vibriozė perduodama suvalgant žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių (moliuskų ir kt.), gurkštelėjus jūros vandens, simptomai dažniausiai panašūs į žarnyno infekciją, apima vandeningą viduriavimą, pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, karščiavimą ir šaltkrėtį, paaiškina NVSC specialistai. 

Infekcija taip pat gali išsivystyti maudantis vandenyje, kuriame gausu Vibrio bakterijų – tai gali sukelti ausų uždegimą, o bakterijoms patekus į atviras žaizdas – odos simptomus, tokius kaip paraudimas, tinimas bei skausmas aplink pažeistą vietą ir pūliavimas. 

„Negydomos žaizdų infekcijos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kraujo užkrėtimas ar net galūnių amputacija – ypač tarp asmenų, turinčių gretutinių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, sergančių lėtinėmis kepenų ligomis ar susilpnėjusia imunine sistema“, – anksčiau įspėjo NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Valaikienė. 

Kaip apsisaugoti? 

Norint išvengti Vibrio bakterijų sukeliamų infekcijų, rekomenduojama nevartoti žalių (ypač austrių) ar nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių. 

Jas ruošiant reikėtų mūvėti apsaugines pirštines, o po sąlyčio – kruopščiai nusiplauti rankas muilu ir šiltu vandeniu. 

Taip pat būtina saugotis kryžminės taršos – išvirtos jūros gėrybės neturi liestis su žaliais vėžiagyviais ar jų sultimis, o naudojami įrankiai turi būti švarūs. 

Dar didesnio atsargumo reikalauja situacijos, kai ant kūno yra odos pažeidimų – net ir nedidelės žaizdelės, įbrėžimai ar įpjovimai gali tapti vartais bakterijoms patekti į organizmą. 

Didžiausia rizika – žmonėms su atviromis žaizdomis ar nusilpusiu imunitetu, nes Vibrio bakterijos tokiu atveju gali sukelti net gyvybei pavojingas komplikacijas. 

„Jei neseniai atlikote operaciją, darėtės tatuiruotę ar vėrėtės auskarus, rekomenduojama vengti maudynių jūroje ar žiotyse, kur upės susilieja su jūra. 

Nusprendus maudytis, žaizdas būtina apsaugoti vandeniui atspariu tvarsčiu, o vėliau jas kruopščiai nuplauti muilu ir vandeniu“, – patarė NVSC atstovė.