Klaipėdos ir Šilutės rajonuose vykusiose plataus masto civilinės saugos pratybose patikrinta, kaip pasirengta potvynių grėsmėms ir jų padarinių likvidavimui.
Pratybose dalyvavo apie 120 žmonių - vietos savivaldybių administracijų darbuotojai, ugniagesiai gelbėtojai, Lietuvos kariuomenės, Raudonojo Kryžiaus bei kitų institucijų atstovai.
Atvyko ir 20 ugniagesių gelbėtojų iš Latvijos.
„Klimato kaitos poveikis Klaipėdos regionui yra ne tik regimas, bet ir toliau sunkiai prognozuojamas. Todėl savivaldybės ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pasirengimas potvynių likvidavimui yra šios dienos klausimas“, - pažymėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požėla.
Pratybų scenarijus pagrįstas realia grėsme - ilgos ir intensyvios liūtys sukėlė stichinio lygio potvynius Minijos ir Atmatos upėse, o Klaipėdos ir Šilutės rajonuose apsemti dideli plotai, neišvažiuojami keliai, kyla pavojus žmonių gyvybėms.
Pratybų metu simuliuota situacija, kai abiejų savivaldybių merai paskelbia ekstremaliąją situaciją, o gyventojai praneša apie galimai paskendusius asmenis Uostadvaryje.
PAGD teigimu, šios pratybos yra projekto „FloodAdapt“ dalis. Jis įgyvendinamas pagal Europos Sąjungos Interreg Latvijos-Lietuvos bendradarbiavimo programą.
Projekto tikslas - stiprinti ugniagesių gelbėtojų pajėgumus, keistis patirtimi tarp kaimyninių šalių, įsigyti modernią gelbėjimo įrangą ir tobulinti veiksmų koordinavimą ekstremaliųjų situacijų metu.
Pratybų poreikis ir jų turinys aptartas šių metų pradžioje Klaipėdos priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje vykusiame tarpinstituciniame susitikime.
„Diskusijoje su Aplinkos ministerijos, savivaldybių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei kitų institucijų atstovais numatyta stiprinti regioninį bendradarbiavimą, pasirengimą klimato kaitos sukeltoms grėsmėms ir įgyvendinti praktinius sprendimus, užtikrinančius visuomenės ir aplinkos saugumą“, - priminė PAGD.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą