Tyrimą apie COVID-19 kilmę paviešinęs vokiečių fizikas: yra labai daug keistų dalykų

„O vis dėlto koronavirusas kilo iš Uhano laboratorijos!“ – kai vasario viduryje Hamburgo universiteto fizikos profesorius Rolandas Wiesendangeris paskelbė studiją su šia išvada, pasipylė kritikos kruša. Žymus nano struktūrų tyrinėtojas, kuriam jau buvo pranašauta Nobelio premija, ūmai atsidūrė viename kampe su suokalbio teoretikais.

Kam ir kodėl taip kliūna siekis išsiaiškinti pandemijos ištakas? Kodėl zoonozinės SARS-CoV-2 kilmės versijos laikomasi tarsi kokios dogmos, o laboratorinės kilmės prielaida iš anksto atmetama? Atsakyti į šiuos ir kitus klausimus pabandė pats R. Wiesendangeris, po studijos pasirodymo davęs žiniasklaidai ne vieną interviu.

Hamburgo universitetas, savo internetiniame puslapyje skelbdamas studiją, nurodė, kad jos tikslas – plati diskusija apie koronaviruso pandemijos kilmę. Tačiau vietoj lauktos diskusijos iš Vokietijos medijų siūbtelėjo niekinančių vertinimų banga: studija esanti „nerimta“, „toksiška“, „dezinformuojanti“, o pati laboratorinės kilmės hipotezė – „pamėgta suokalbio teoretikų“. Kritikuotas ir universitetas, šia publikacija, esą, kenkiantis savo kaip rimtos akademinės institucijos prestižui.

R. Wiesendangeris prisipažino tokio „aršaus ir šmeižikiško“ puolimo nesitikėjęs. Iš kitų šalių – JAV, Kanados, Brazilijos, visos Europos, Rusijos, Indijos, Japonijos, Taivano ir net Kinijos – jį, priešingai, pasiekė daug palankių atsiliepimų, – sakė mokslininkas šveicarų dienraščiui „Neue Züricher Zeitung“ (NZZ).

Antra vertus, jis mato, kokia arši kova dėl viruso kilmės vyksta, tarkime, Vikipedijos puslapiuose, kur informacija kartais keičiama kas minutę ir kur Kinijos režimo užsakymu uoliai pluša komentatoriai – taip vadinama 50-ties centų armija.

Tyrimo ėmėsi su detektyvo įkarščiu

Prie studijos R. Wiesendangeris su tikru detektyvo įkarščiu darbavosi kone ištisus metus, – nuo 2020 sausio iki gruodžio. Rezultatas – šimto puslapių apimties dokumentas, kuriame iš įvairių šaltinių surinkta medžiaga: šalia mokslinės literatūros, čia įtraukti ir straipsniai iš spausdintos bei internetinės žiniasklaidos, pasitelkti argumentai, iškilę bendraujant su kitų šalių kolegomis.

„Peržiūrėjęs apie 600 dokumentų ir nuorodų, negalėjau padaryti jokios kitos išvados, kaip tik šią: virusas kilęs iš laboratorijos,“ – sakė fizikas dienraščiui „Hamburger Morgenpost“ iškart po studijos paskelbimo vasario 18 d.

Svarbiausias motyvas, kodėl mokslininkas išvis ėmėsi šio tyrimo, įvardintas Hamburgo universiteto tinklaraščio puslapyje, pristatančiame studiją: koronaviruso pandemija dramatiškai palietė „visų mūsų gyvenimą, jos socialines ir ekonomines pasekmes jausime dar ilgai“. Todėl be galo svarbus yra „kritinis, mokslu pagrįstas dabartinės pandemijos kilmės klausimas, nes tik remiantis šiomis žiniomis galima imtis tinkamų atsargumo priemonių, kad panašių pandemijų atsiradimo tikimybė būtų kiek galint sumažinta“.

Atsakydamas į priekaištą, esą, kaip jis, nebūdamas virusologas, galėjo imtis tokio tyrimo, profesorius R. Wiesendangeris pastebi, jog pandemjos kilmė anaiptol nėra vien virusologinis klausimas, jis reikalauja tarpdisciplininio tyrimo.

Čia susieina įvairūs aspektai, kaip antai laboratorijos saugos standartai, tarptautinė saugumo politika, teisiniai klausimai ir daugelis kitų. Be to, R. Wiesendangeris yra nanofizikas, o jo vadovaujamas institutas praeityje yra vykdęs ir tyrimus nanobiolgijos srityje.

Triuškinančiu suokalbio teorijos argumentu siekta atbaidyti nuo tyrimų

Dabar jam priekaištaujama dėl per žemų mokslinių standartų. Tačiau kokiais moksliniais standartais vadovaudamiesi, pereitų metų vasario viduryje 27 pasaulio mokslininkai žurnale „The Lancet“ paskelbė bendrą laišką, kuriuo „griežtai pasmerkė“ „suokalbio teorijas, teigiančias, jog COVID-19 yra nenatūralios kilmės“? Beje, tarp pasirašiusiųjų buvo ir garsiausias Vokietijos virusologas Christianas Drostenas, – pastebi studijos autorius.

Šiuo laišku, pasak R. Wiesendangerio, buvo uždėtas neva mokslinio patvirtinimo antspaudas Kinijos skleidžiamai natūralios viruso kilmės versijai.

„Laiške nepateikta jokių įrodymų, kodėl pandemijos sukelti negalėjo incidentas laboratorijoje. Tačiau po tokio įvertinimo niekas nebedrįso imtis tyrinėti laboratorinės kilmės prielaidos. Kas gi norės būti apšauktas suokalbio teoretiku?“ – retoriškai klausė fizikas, kalbinamas dienraščio NZZ.

Jis pats, kaip matyti, nepabūgo rizikuoti savo moksline reputacija. Dar daugiau: jis atkreipė dėmesį į absurdišką situaciją, kad minėtojo laiško iniciatorius buvo Peteris Daszakas, anksčiau pats bendradarbiavęs Uhano virusologijos institute, atliekant pavojingus mokslinius šikšnosparnių koronavirusų tyrimus. Ar tad reikia stebėtis, kad jis suskubo užkirsti kelią laboratorinės kilmės prielaidai „triuškinančiu“ suokalbio teorijos argumentu? Beje, tas pats P. Daszakas įėjo ir į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų komandą, tyrusią pandemijos ištakas Kinijoje.

Svarbiausi R. Wiesendangerio argumentai

Su glaustai suformuluotomis profesoriaus R. Wiesendangerio tyrimų išvadomis galima susipažinti Hamburgo universiteto tinklaraštyje, ten esama ir nuorodos į pačią studiją.

1) Kitaip nei SARS ir MERS sukeltų epidemijų atvejais, net ir metams nuo pandemijos pradžios praėjus, nepavyko nustatyti tarpinio gyvūno, per kurį SARS-CoV-2-virusas nuo šikšnosparnio būtų persimetęs žmonėms. Taip kad zoonozės teorija iki šiol neturi tvirto mokslinio pagrindo.

2) „SARS-CoV-2 virusai įstengia stebėtinai gerai prisijungti prie žmogaus ląstelių receptorių ir prasiskverbti į žmogaus ląsteles. Tai tampa įmanoma dėl specialių ląstelių receptorių surišimo domenų, sujungtų su specialia (furino) koronaviruso smaigalio baltymo skilimo vieta. Abi šios savybės kartu iki šiol koronavirusams nebuvo nustatytos, kas rodytų nenatūralią SARS-CoV-2 patogeno kilmę.“

3) Šikšnosparniai nebuvo pardavinėjami įtariamajame žuvų turguje Uhano centre. O štai Uhano virusologijos institute sukauptas pasaulyje didžiausias šikšnosparnių virusų rinkinys. Laboratorijoje tyrinėjami šikšnosparnių iš pietinės Kinijos provincijos patogenai. Labai jau neįtikėtina, kad šikšnosparniai iš olų, esančių už 2000 kilometrų, būtų patys pasiekę į Uhaną ir sukėlę pasaulinę pandemiją kaip tik šalia šio virusologijos instituto. („Jei išties būta zoonozės, t. y., virusas buvo perduotas žmonėms nuo šikšnosparnių per tarpinį gyvūną, tuomet kodėl tai nenutiko Pietų Kinijoje, kur ir gyvuoja šie virusai?“, – klausia R. Wiesendangeris viename iš vėliau duotų interviu.)

4) „Tyrėjų grupė Uhano institute jau daugelį metų vykdo koronaviruso manipuliacijas, siekdama padaryti juos žmonėms labiau užkrečiamus, pavojingesnius ir mirtingesnius. Šie taip vadinami „gain-of-funktion“ tyrimai yra patvirtinti keliose originaliose publikacijose mokslinėje literatūroje bei referuoti moksliniuose žurnaluose, tad jų užginčyti neįmanoma.“

5) Uhano virusologijos institute esama rimtų saugumo trūkumų, tai taip pat yra dokumentuota dar prieš pandemijos protrūkį. (Kaip pavyzdį viename iš interviu R. Wiesendangeris mini 2012 m. incidentą, „kurio metu netgi mirė mokslininkas, gavęs per didelę virusų dozę. Tada infekcija nebuvo perduota nuo žmogaus žmogui, tačiau manoma, kad iš užsikrėtusio asmens buvo paimti mėginiai, siekant išsiaiškinti tikslią mirties priežastį. Spėjama, kad kaip tik šis atvejis ir paskatino imtis tolesnių eksperimentų laboratorijoje“.)

6) Ir pagaliau „esama aibės tiesioginių nuorodų į laboratorinę SARS-CoV-2 viruso kilmę. Teigiama, jog pirmoji užsikrėtė jauna Uhano virusologijos instituto mokslininkė. Be to, esama daugybės įrodymų, kad SARS-CoV-2 sukėlėjas jau 2019 m. spalį iš virusologijos instituto pasklido po Uhaną ir toliau. Ir dar esama nuorodų, jog pirmoje spalio pusėje šį virusologijos institutą dėl to tyrė Kinijos tarnybos.“

Vyriausybės nėra suinteresuotos išsiaiškinti

Esama „labai daug keistų dalykų“, susijusių su Uhano laboratorija. Tarkime, buvo ištrinti su koronavirusu susiję duomenys; Kinijos gydytojai neturi teisės atvirai rašyti apie ankstyvąją pandemijos fazę; pacientų mėginiai iš laikotarpio nuo 2019 m. spalio iki gruodžio nebuvo perduoti netgi neseniai pandemijos ištakas Kinijoje tyrusios PSO komisijos nariams, – interviu portalui „Tichys Einblick“ vardina R. Wiesendangeris.

Mokslininkas apgailestavo, kad Vokietijos vyriausybė nėra suinteresuota išsiaiškinti tikrųjų pandemijos ištakų, nes, pasak jo, nenori užsitraukti komunistinės Kinijos rūstybės. Kolegos iš Amerikos jam lygiai tą patį sakę ir apie JAV vyriausybę. Vokietija nesuinteresuota, JAV nesuinteresuota. Apie Kiniją nėra ko ir kalbėti.

Tačiau išsiaiškinti, kaip iš tikro kilo pandemija, turėtų rūpėti kiekvienam. „Incidento Uhane pasekmės siaubingos: milijonai mirčių, astronominio dydžio nuostolis ekonomikai ir skaičiais neaprėpiama žala kiekvieno iš mūsų gerovei. Pasaulio bendruomenė negali su tuo susitaikyti. Neleistina, kad toks pavojus kiltų dar kartą“, – tai ir buvęs svarbiausias mokslininko motyvas imtis šio darbo bei paviešinti jo rezultatus.

Pavojingos virusų manipuliacijos nėra vien mokslininkų reikalas

„Nesu jokios partijos narys ir visada kartojau, kad mokslas neturėtų broliuotis su politika. Šią studiją – dar sykį tai pabrėžiu – paviešinau ne kaip politinį signalą, o kaip įspėjimą žmonėms, kad susimąstytų, kas mums gresia ateityje, jei pandemijos ištakos nebus išsiaiškintos ir nebus atitinkamos politinės reakcijos“, – sako R. Wiesendangeris.

Pavojingos virusų genų manipuliacijos „negali ir toliau likti vien nedidelės mokslininkų grupės reikalas, apie tai būtina kuo skubiausiai viešai diskutuoti“, – įsitikinęs studijos autorius. Žmonės turėtų iš savo parlamentų bei vyriausybių reikalauti, kad šios imtųsi tirti tikrąją pandemijos kilmę.

„Tai būtų ir žurnalistų uždavinys. Bet, kaip matyt, žurnalistai šios opios temos vengia. Jie pasitenkina šmeiždami tuos, kurie nori šiuo klausimu diskutuoti“, – akmenuką į Vokietijos žiniasklaidos daržą meta jos reakcijos įskaudintas žymus fizikas.

Drauge R. Wiesendangeris džiaugasi, kad vis daugiau pasaulio mokslininkų išdrįsta eiti į viešumą su savo tyrimų rezultatais, paneigiančiais komunistinės Kinijos peršamą zoonozės versiją.

Tarkime, pasitelkęs hipotezės įvertinimui naudojamą empirinį Bajeso metodą (Bayes-Methode), amerikiečių mokslininkas farmakologas Stevenas Quayas patikrino abi – zoonozės ir laboratorijos – versijas. Iš pradžių laboratorijos versija jam atrodė menkai tikėtina, bet įvertinus 26 nepriklausomų studijų medžiagą, laboratorijos versijos tikimybė padidėjo veik iki 100 procentų.

Šį tyrimą dienraštyje NZZ paminėjęs fizikas bei filosofas Eduardas Kaeseris atkreipia dėmesį, jog tokie apskaičiavimai „labai priklauso nuo mūsų žinių lygio“.

Deja, „svarbios duomenų bazės dažnai laikomos užrakintos – ne tik Kinijoje, bet visų pirma ten. Asmeniui, kuris nepriklauso vidiniam žinančiųjų ratui, lieka tik viena galimybė: savarankiškai naršyti po jam prieinamus duomenis. Ką Wiesendangeris ir padarė.“

Sidebar placeholder