Palyginus su gaisrų skaičiumi ir išdegusiu plotu 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu, šiemet gautų iškvietimų gesinti degančią žolę sulaukta mažiau. Pernai tokių gaisrų buvo kilę 42 kartus, o bendras išdegęs plotas siekė apie 9 hektarus.
Šį pavasarį daugiausia gaisrų atvirose teritorijose kilo Klaipėdos rajone (8 kartus), Šilutės rajone (6 kartus) ir Tauragės rajone (4 kartus).
Siekdami mažinti gaisrų skaičių atvirosiose teritorijose, Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai kovo-balandžio mėnesiais vykdo prevencinę akciją „Nedegink žolės“.
Stiprinant kontrolę dėl žolės deginimo, reidų metu naudojami bepiločiai orlaiviai (dronai) gaisrų židiniams atvirosiose teritorijose aptikti, identifikuoti gaisro atžvilgiu pavojingiausias atviras teritorijas.
Tačiau atšilus orams pavojų kelia ne tik deginama žolė. „Primename apie gaisrus, kylančius gyvenamajame sektoriuje, ypač pavasarį tvarkant aplinką, laiką leidžiant gamtoje. Dažnai neatsakingai kūrenant ar naudojant atvirą ugnį arba palikus be priežiūros neužgesintą laužavietę ar šašlykinę, kilus gaisrams supleška sodybos, pastatai, patiria traumas ar net žūsta gyventojai“, - kalbėjo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prevencinės veiklos poskyrio vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė.
Lauke prasidėjus maisto gaminimo ant žarijų sezonui, būtina laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, kurios numato, kad kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų. Laužus kūrenti ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų. A. Maslauskienė pabrėžia, kad draudžiama surinktus ar sugrėbtus augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose, išskyrus laužų kūrenimą laužų kūrenimui nustatytose vietose.
„Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu. Jeigu matote, kad ugnies nepavyks įveikti, nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos telefonu 112“, - teigė A. Maslauskienė.
Už nenupjautų ir nesurinktų (nesugrėbtų) žolių deginimą Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnyje asmenims numatytos nuo 30 iki 230 Eur, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 300 eurų baudos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą