Pirkėjai iš Lietuvos Suvalkuose jau erzina vietinius

Tendencijos nesikeis

3 mln. eurų galėjo pasirodyti įspūdingai, tačiau akivaizdu, kad mūsiškių išlaidos Lenkijoje dar labiau augs. Nors sisteminė žiniasklaida ir galimai iš valdiškų pinigų apmokami nuomonės formuotojai rypauja apie lenkų „klaidas", o didieji prekybos tinklai taiko įvairias nuolaidas, dažnas tautietis vis tiek skuba į Lenkiją. Kodėl?

Pirmiausia Lenkijoje daug kas, pradedant asmens higienos priemonėmis ir baigiant alkoholiniais gėrimais, kainuoja pigiau. Be to, visam parduodamam asortimentui, išskyrus rūkalus, taikomos papildomos nuolaidos.

O kur dar gerokai didesnis negu Lietuvoje pasirinkimas? Tad nereikėtų stebėtis, kad prie mėsos bazės nuo ankstyvo ryto formuojasi eilės, o iki pietų lietuvių pamėgtose parduotuvėse dalis lentynų ištuštėja. Tautiečiai iš kaimyninės šalies grįžta pilnomis bagažinėmis ar net papildomai specialiai pirkiniams atsitemptomis priekabomis.

Apsipirkimas Lenkijoje yra ir savotiška protesto prieš Lietuvos valdžios vykdomą politiką forma. Lenkai normaliai gyveno per visą pandemijos laikotarpį, neturėjo galimybių pasų, formaliai žiūrėjo į kaukių dėvėjimą.

Jos tarsi ir dabar yra privalomos, tačiau niekas nesikabinėja prie kaukių nenešiojančių asmenų. Neteko matyti, kad kas būtų neaptarnautas vien todėl, kad nebuvo prisidengęs nosies kauke.

Galiausiai jį galima vertinti ir kaip keršto Lietuvos prekybos tinklams formą.

Pastarieji, net necyptelėję, sutiko su visais valdžios brukamais draudimais. Dalis mūsų šalies verslininkų „nuskubėjo prieš traukinį" ir ribojimus įsivedė tuomet, kai jie dar nebuvo būtini.

Todėl žmonių nenoras šiandien atiduoti pinigus tiems, kurie dar vakar juos segregavo, yra visai suprantamas. Pakeisti šios nuostatos nepavyks nei verkšlenimais, nei gąsdinimais.

Galima neabejoti, kad Lietuvos degalinėms, kaip žadama, padidinus kainas, tai tik dar labiau paskatins „parduotuvinį" lietuvių turizmą. Pirkėjus norintiems susigrąžinti Lietuvos tinklams belieka vienas kelias - priversti valdžią peržiūrėti ekonominę politiką.

Skirtingos nuotaikos

Lietuvos prekybininkams verkiant dėl prarastų klientų, lenkai dabartinį mūsų tautiečių antplūdį vertina skirtingai.

Pakalbinta vienos kosmetikos ir ekologiško maisto parduotuvės darbuotoja džiaugėsi gausiais pirkėjų srautais. Pasak jos, lietuviai perka viską iš eilės, todėl įmonės pajamos auga kaip ant mielių.

O štai Suvalkuose vaistinėje dirbanti lietuvė teigė, kad vietos gyventojai nuo tokio „turistų" antplūdžio pradeda pavargti.

Ramiai mėgstamose parduotuvėse įpratę apsipirkti gyventojai dabar turi rinktis - arba rytais stumdytis eilėse su pirkėjais iš Lietuvos, arba eiti į parduotuvę vakarop, rizikuojant neberasti ne tik akcijinių, bet ir kitų prekių.

Jos žodžiai netruko pasitvirtinti - prie aplankytų „Kaufland" ir „Biedronkos" parduotuvių kiek vėliau atvykę pirkėjai, laukdami vežimėlių, buvo priversti stoviniuoti lauke. Žmonių netrūko ir vietiniame „Lidl".

Nepaisant to, kad pardavimų apimtys smarkiai išaugo, eiliniai darbuotojai neslėpė, jog padidėję pirkėjų srautai nedžiugina. „Biedronkos" kasininkės teigimu, jų atlyginimas yra stabilus ir visiškai nesusijęs su žmonių skaičiumi ar apyvarta. Tad kol parduotuvėje lankėsi tik vietos gyventojai, darbo nebuvo daug. Dabar kasininkai, salės darbuotojai sukasi kaip voverės rate, tačiau papildomai už tai niekas nemoka.

Skaičiai nėra problema

Keturi Lietuvoje veikiantys bankai nurodė, kad per vasario 1-6 dienas mūsų piliečiai Lenkijos iždą papildė beveik 2,8 mln. eurų.

Kadangi į šios informacijos paviešinimą visuomenė sureagavo neigiamai, „Vakaro žinios" užklausė bankų, kodėl taip buvo pasielgta ir ar tai nekelia pavojaus klientų konfidencialumui.

Bankai patikino, kad jų klientai gali jaustis saugiai ir jokia asmeninė informacija pateikiama nebus.

Panašiai bankai periodiškai dalinasi suteiktų būsto, vartojimo paskolų, lizingo statistika, bendromis gyventojų išlaidomis, mokėjimo kortelėmis ar apsiperkant internetu.

Bankai neteikia ir nekomentuoja informacijos apie konkrečių klientų pinigines lėšas, gali pateikti tik apibendrintą informaciją, kurios atskleidimas nepažeistų teisės aktų reikalavimų.