Penktadienį, rugsėjo 11 dieną, naujos uosto pradžios proga prie senojo Šventosios molo susirinko gausus būrys žmonių - čia prasidėjo vienas svarbiausių uosto atkūrimo etapų.
Nuo 2018 metų uostą valdanti Palangos miesto savivaldybė praėjusią vasarą pasirašė 38,2 mln. eurų vertės molų ir krantinių statybų sutartį su UAB „Tilsta“. Šie darbai turėtų būti užbaigti per dvejus metus po susitarimo - 2028-ųjų liepą.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus sako, kad atlikus numatytus darbus uostas jau galės pilnai veikti.
„Atlikus šituos darbus į uostą jau galės įplaukti pirmosios jachtos ir švartuotis prie pietinio molo”, - statybų pradžios ceremonijoje Šventojoje penktadienį sakė Š. Vaitkus.
Šio etapo metu turėtų būti pastatyti du išoriniai molai, saugantys įplauką į uostą bei akvatoriją nuo bangų, smėlio bei ledonešio - apie 400 metrų ilgio šiaurinis ir beveik 650 metrų ilgio pietinis molai.
Pietinio molo zonoje suplanuota pastatyti keturias krantines, kurių ilgis sieks nuo 57,6 iki 254,4 metro.
Po rekonstrukcijos ties uosto vartais numatytas 6 metrų, o vidinėje akvatorijoje - 4 metrų gylis. Jo turėtų užtekti, kad Šventoji galėtų priimti ne tik žvejybinius ir pramoginius laivus bei jachtas, bet ir pakrančių apsaugos, gelbėjimo tarnybų ir kitus specialiosios paskirties laivus.
Šventosios Jūrų uosto direkcijos vadovas Mindaugas Skritulskas patvirtino, kad čia bus galima priimti įvairios paskirties laivus.
„Įgyvendinus visus uosto plėtros etapus, tikimės priimti iki 500 laivų. Tai bus ne tik pramoginiai ir žvejybiniai laivai, bet ir pasienio, krašto apsaugai bei strateginių objektų, tokių kaip Būtingės terminalas, apsaugai skirti laivai”, - teigė M. Skritulskas.
„Uostas galės priimti didžiausius pasaulio laivus”, - tvirtino Š. Vaitkus.
Manoma, kad objektu galės naudotis Lietuvos kariuomenė bei valstybės sąjungininkai.
Tikimasi, kad uostas sustiprins šalies jūrinę infrastruktūrą, prisidės ne tik prie regiono, bet ir visos valstybės ekonominės plėtros, naujų darbo vietų kūrimo ir pajūrio turizmo sektoriaus augimo Lietuvoje.
“Turėsime dar vieną Lietuvos langą į pasaulį, tereikės prasmingai ir naudingai jį panaudoti”, - sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Rekonstruotame uoste taip pat turėtų būti sudarytos palankios sąlygos jaunimui mokytis buriavimo.
Be to, žadama pastatyti ir 135 metrų ilgio povandeninę atraminę sienutę, kurios paskirtis - sumažinti smėlio patekimą į uostą ir užtikrinti stabilų įplaukos funkcionavimą.
Taip pat rangos darbų metu planuojama įrengti uosto veiklai reikalingą infrastruktūrą - švartavimo įrangą, elektros bei vandens tiekimo kolonėles laivams, apšvietimo sistemas ir inžinerinius tinklus.
Uostas taip pat gali tapti nauja traukos vieta, nes palei pietinį molą suplanuota įrengti pasivaikščiojimams pajūryje pritaikytą 9 metrų pločio promenadą.
Uosto istorija siekia šimtmetį
Šventosios uostą buvo bandyta išvystyti jau kelis kartus.
Uosto Šventojoje statyba buvo pradėta 1925 metais - tai buvo vienas brangiausių tarpukario Lietuvos valstybinių projektų. Tuo metu jis buvo skirtas daugiausia žvejams, nes didesnės gramzdos laivai į jį įplaukti negalėdavo - laivybos kanalas nuolat buvo užnešamas smėliu.
Istorinė 1925-ųjų nuotrauka iš Šventosios uosto pirmojo molo pašventinimo iškilmių buvo atkartota penktadienio ceremonijos metu - fotografai visus atvykusiuosius įamžino šalia būsimojo uosto.
Uostas taip pat buvo rekonstruotas ir atidarytas praėjusio dešimtmečio pradžioje - 2011 metais. Kanalas tuomet taip pat buvo išgilintas, bet stabiliam uosto funkcionavimui to neužteko - be molų netrukus jis buvo užneštas smėliu, dėl to didesni laivai vėl negalėjo į jį patekti.
“Aš neabejoju, Šventajai ir Lietuvai tikrai pavyks“, - pabrėžė prezidentas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą